Mokslininkai įvardijo 5 saugiausias vietas, kuriose galima išgyventi branduolinę žiemą

Tokią išvadą padarė Naujosios Zelandijos Otago universiteto ir "Adapt Research Group" mokslininkai.

Mokslininkai nagrinėjo, kokį poveikį pasaulinėms žemės ūkio sistemoms turėtų "didelė nelaimė, dėl kurios sumažėtų saulės šviesos kiekis", pavyzdžiui, branduolinis karas, supervulkanoi6siver=imas ar asteroido smūgis.

Jie nustatė, kad Australija, Naujoji Zelandija, Islandija, Saliamono salos ir Vanuatu sugebėtų gaminti kuo daugiau maisto produktų net ir sumažėjus saulės šviesai ir temperatūrai.

Mokslininkai taip pat padarė išvadą, kad branduolinės žiemos ar kitų nelaimių padariniai nebus vienodai juntami visame pasaulyje.

Fizinis sunaikinimas, radioaktyvioji tarša ir temperatūros kritimas greičiausiai paveiks daugiausia Šiaurės pusrutulį.

"Mūsų hipotezė yra ta, kad salų valstybės, ypač Pietų pusrutulyje, yra linkusios mažiau nukentėti nuo pasaulinių nelaimių.

Tokiose salose gali išlikti sudėtinga technologinė visuomenė, o tikslingas pasirengimas gali padidinti visuotinio atsigavimo tikimybę", - teigia mokslininkai.

Branduolinio karo grėsmė 2023 m.

Sausio mėnesį simbolinis Likimo dienos laikrodis 10 sekundžių priartėjo prie vidurnakčio - pasaulinės katastrofos momento.

Dabar iki jo liko vos 90 sekundžių - tai pavojingiausia situacija per visą projekto istoriją.

Viskas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. 

Tačiau grėsmę pasauliui kelia ne pats karas Ukrainoje, o nuolatiniai Rusijos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą.

Visai neseniai buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas pagrasino suduoti branduolinį smūgį Ukrainai.

JAV taip pat kalbama apie pasirengimą suduoti branduolinį smūgį.

Tačiau priežastis yra ne Rusija, o Šiaurės Korėja, kuri tikriausiai taip pat ruošiasi branduoliniam karui.