Mokslininkai: neišvengiamai artėja apokaliptinis „žolės mirties“ scenarijus

„Apdulkinimas vyksta visur, tačiau dauguma žmonių to nepastebi. 

Maži gyvūnai, tokie kaip bitės, drugeliai, paukščiai ir šikšnosparniai, perneša žiedadulkes tarp augalų ir padeda jiems augti.

Be apdulkintojų gėlės nevirstų vaisiais, o sėklos neišplistų“, - rašoma leidinyje.

Klimato kaita, buveinių naikinimas ir šiuolaikinis intensyvus ūkininkavimas grėsmingai sparčiai naikina ištisas rūšis. 

Augalus apdulkinančių būtybių nykimas yra ne tik ūkininkų, kurių derlius priklauso nuo augalų apdulkinimo, problema. 

Tai taip pat turi įtakos miškams, pievoms ir net miestų parkams, kuriuose apdulkintojai palaiko augalų gyvybę. 

Apdulkintojų skaičiaus mažėjimas gali sukelti katastrofiškus pokyčius visoje tam tikro regiono ekosistemoje.

Apskritai apie 85 % laukinių augalų rūšių ir daugiau kaip 70 % kultūrinių augalų priklauso nuo vabzdžių ir gyvūnų apdulkintojų.

Be jų šie augalai negalėtų užauginti vaisių ar sėklų.

„Daugumoje visame pasaulyje atliktų tyrimų šiuo klausimu nustatyta, kad augalai neduoda vaisių, jei nėra apdulkintojų“, - sakė Baskų krašto universiteto (Ispanija) mokslininkė Maddi Artamendi.

Jos tyrimas kvestionuoja idėją, kad apdulkintojų nykimas turi įtakos tik žemės ūkio augalams. 

Poveikį patiria ir laukiniai augalai, o jų žūtis gali sutrikdyti ištisas ekosistemas. Tyrėjai pabrėžia, kad būtina skubiai šalinti veiksnius, mažinančius apdulkintojų skaičių.

Nors kai kurie augalai gali apsidulkinti nedalyvaujant vabzdžiams ar gyvūnams, mokslininkai įsitikinę, kad savaime apsidulkinantys augalai taip pat gauna naudos iš įvairių apdulkintojų.

Pasak mokslininkų, imdamasi veiksmų dabar žmonija gali padėti sulėtinti šį apdulkintojų skaičiaus mažėjimą. 

Jų gynyba yra pačios gyvybės gynyba, tvirtina jie.