Mokslininkai nustatė, kad seniausias vorų ir skorpionų protėvis gyveno beveik prieš 500 mln. metų

Gyvūnas gyveno senovės vandenyne, tačiau jo fosilija aptikta sausumoje.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Communications“, rašo ScienceAlert.

5 mm ilgio gyvūnas buvo pavadintas Setapedites abundantis. Jo suakmenėjusių liekanų rasta toje vietoje, kur kadaise vandenynas dengė dabartinio Maroko teritoriją - šiaurės Afrikoje.

Paleontologai padarė išvadą, kad šis padaras priklauso nariuotakojų būriui Euchelicerata.

„Iš pradžių ketinome tik aprašyti ir pavadinti šią fosiliją.

Visiškai neįsivaizdavome, kad joje bus tiek daug paslapčių", - sako Lozanos universiteto (Šveicarija) paleontologas Lorenco Lustri (Lorenzo Lustri).

Pirmą kartą Setapedites abundantis buvo aptikta 2000-ųjų pradžioje Fezouata formacijoje Maroke.

Iš tiesų tai buvo labiausiai paplitusi fosilijų rūšis, tačiau jų tyrinėjimas ir apibūdinimas yra sunkus darbas, todėl mokslininkams prireikė nemažai laiko, kol juos nuodugniai ištyrė.

Mokslininkai ištyrė kelias šio jūrinio gyvio fosilijas, puikiai išsilaikančias skalūnų uolienose, kurios kadaise buvo jūros dugno dumblas.

Ant gyvūno nugaros jie aptiko anatominių požymių, vadinamų dvikrumpliais priedais.

„Todėl buvo jaudinanti staigmena, kai po kruopštaus stebėjimo ir analizės supratome, kad tai taip pat užpildo svarbią spragą evoliuciniame gyvybės medyje“, - pridūrė mokslininkas.

Nariuotakojai yra labai įvairi ir gausi bestuburių grupė, kuriai priklauso vabzdžiai, šimtakojai, vėžiagyviai ir vorai.

Visi šie gyvūnai sudaro apie 75 % gyvūnijos Žemėje.

Tarp nariuotakojų išsiskiria cheliceros, t. y. gyviai, turintys cheliceras. Tai kandžių arba žnyplių pavidalo burnos aparatas, naudojamas grobiui gaudyti ir nuodyti.

Šiai grupei priskiriami vorai, skorpionai, kalavijai, erkės ir kelios išnykusios grupės, pavyzdžiui, jūrų skorpionai.

Tačiau iki šiol mokslininkai tiksliai nežino, kada ir kaip šie skirtingi gyvūnai atsiskyrė ir pradėjo savitą evoliucijos kelią, atsiskiriantį nuo kitų nariuotakojų.

Kitas žingsnis - toliau tirti Setapedites abundantis, kad geriau suprastume jo unikalių savybių atsiradimą ir evoliuciją.