Mokslininkai pagaliau sužinojo, kodėl Marsas yra „raudonoji planeta"

Dar daugiau, tai gali rodyti drėgnesnę ir potencialiai gyvenamą Marso praeitį, rašo „Forbes“.

Kodėl Marsas yra toks „raudonas“

Marso paviršių dengia plonas geležies oksido dulkių sluoksnis, kurį milijardus metų aplink planetą nešė vėjas.

Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar šios „rūdys“ susidarė sausomis, ar drėgnomis sąlygomis.

Remdamiesi Marso orbitinių aparatų ir laboratorinių eksperimentų duomenimis, mokslininkai nustatė, kad raudoną planetos spalvą lemia ferrihidritas - daug vandens turintis geležies oksidas.

Ilgą laiką buvo manoma, kad raudono atspalvio priežastis yra hematitas - geležies oksido mineralas, pagrindinė geležies rūdos sudedamoji dalis, kuris, kaip manyta, susidarė sauso klimato sąlygomis.

Šis atradimas priartino planetos mokslininkus prie Marso vandeningos praeities išsiaiškinimo ir padeda suprasti, ar kadaise Marse galėjo egzistuoti gyvybė.

Ferihidritas Marse

Tiksli Marso rūdžių cheminė sudėtis keičia ankstesnes idėjas. 

Ferihidritas paprastai susidaro vandenyje, o tai reiškia, kad jis galėjo susiformuoti tik tada, kai Marso paviršiuje dar buvo vandens.

„Pagrindinė išvada - kadangi ferrihidritas galėjo susidaryti tik esant vandeniui, Marsas „surūdijo“ anksčiau, nei manėme“, - aiškina Brauno universiteto (JAV) mokslininkas Adomas Valantanas, anksčiau dirbęs Berno universitete (Šveicarija), kur buvo pradėtas šis darbas.

Jis yra pagrindinis šią savaitę žurnale „Nature Communications“ paskelbto straipsnio autorius.

Tyrėjai nustatė, kad ferrihidritas kartu su bazaltu - vulkanine uoliena - geriausiai atitinka Marse stebėtų mineralų sudėtį.

„Marsas vis dar yra Raudonoji planeta. 

Tiesiog dabar geriau suprantame, kodėl ji raudona, - aiškina A. Valanthanas.

Šie rezultatai kvestionuoja ankstesnes prielaidas, kad Marso paviršius milijardus metų išliko sausas.