Mokslininkai pirmą kartą asteroido paviršiuje aptiko vandens

Kaip rašo "The Independent", asteroidų sudėties tyrimai padėjo astronomams išsiaiškinti, kaip Saulės sistemoje pasiskirstę įvairūs elementai, įskaitant vandenį, ir kaip šis pasiskirstymas keitėsi bėgant amžiams.

Kadangi vanduo yra pagrindinė visos gyvybės Žemėje sudedamoji dalis, mokslininkai tikisi, kad šis naujas supratimas padės surasti vietas, kuriose galima ieškoti galimos gyvybės tiek Saulės sistemoje, tiek už jos ribų.

Pažymima, kad mokslininkai rado "nedviprasmiškų" molekulinio vandens požymių asteroiduose Iris ir Massalia.

Nors ankstesnių stebėjimų metu tiek Mėnulyje, tiek asteroiduose buvo aptikta tam tikra vandenilio forma, tais tyrimais nepavyko atskirti vandens nuo jo artimo cheminio giminaičio - hidroksilo.

Naujajame tyrime mokslininkai nustatė, kad vandens kiekis asteroide atitinka jo kiekį saulės apšviestame Mėnulio paviršiuje.

"Asteroiduose vanduo gali būti susijungęs su mineralais ir adsorbuotas ant silikatų, sulaikytas arba ištirpęs silikatiniame smūginiame stikle", - teigė mokslininkai.

Kaip aiškina astronomai, asteroidai yra planetų formavimosi proceso liekanos, todėl jų sudėtis skiriasi priklausomai nuo to, kur jie susiformavo Saulės miglotoje.

Būtent todėl vandens pasiskirstymas asteroiduose yra ypač įdomus, nes gali padėti išsiaiškinti, kaip vanduo pateko į Žemę, taip pat kaip vanduo galėtų būti tiekiamas į potencialiai gyvenamas planetas už mūsų Saulės sistemos ribų.