Žemės mantija

Mokslininkai po Žemės mantija aptiko senovinio ateivių pasaulio pėdsakų

(13)

Yra žinoma, kad maždaug prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė didžiulė Marso dydžio planeta. Šio milžiniško susidūrimo rezultatas - nuolaužų krūva, kuri buvo išmesta į kosmosą ir sūkuriavo tol, kol susiformavo Mėnulis.

Iš didžiojo objekto, vadinamo Teja, beveik nieko neliko.

Tačiau mokslininkai rado šios planetos pėdsakų po Žemės mantija, praneša "ScienceAlert".

Kinijos, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai rado įrodymų, kad Teijos gabalėliai atsidūrė Mėnulio viduje.

O dabar atsirado įrodymų, leidžiančių manyti, kad Tėjos gabalėliai atsidūrė ir mūsų planetos viduje.

Jei hipotezė pasitvirtins, mokslininkai galės paaiškinti giliai po Žemės mantija, maždaug 2900 kilometrų gylyje, palaidotų tankios žemyno dydžio medžiagos sankaupų buvimą.

Žemės branduolį supantys gumulėliai vadinami dideliais mažo šlyties greičio regionais, arba LLVP.

Mokslininkai juos atrado dėka seisminių bangų, kurios keliauja per Žemę nuo žemės drebėjimų ir skirtingose medžiagose juda skirtingai.

Būtent seisminių duomenų dėka mokslininkams pavyko gauti išsamius LLVP žemėlapius: didelius, tankius regionus ties branduolio ir mantijos riba. Vienas iš jų yra po Afrika, kitas - po Ramiuoju vandenynu.

Iki šiol mokslininkai darė prielaidą, kad LLVP susidarė dėl kokių nors vidinių Žemės procesų, pavyzdžiui, dėl senų tektoninių plokščių liekanų arba magmos vandenyno mantijos pagrinde.

Tačiau dabar mokslininkai mano, kad prie LLVP susidarymo galėjo prisidėti susidūrimas su Teja.

Ankstesni modeliavimai parodė, kad didžioji Tejos dalis galiausiai įsiliejo į Mėnulį, o Žemėje liko tik jos pėdsakai.

Tačiau tai nebūtinai yra tiesa.

Naujas kompiuterinis modeliavimas parodė keletą požymių, kad milžiniškas smūgis galėjo palikti neišdildomų pėdsakų Žemės sudėtyje.

Pirmasis iš jų - Žemės mantijos sluoksniavimasis.

Modeliuojant viršutinėje mantijoje Žemės ir Tejos medžiaga susimaišė skystos magmos vandenyne, o apatinė mantija išliko tvirtesnė ir sudaryta daugiausia iš silikatinės Žemės medžiagos.

Toks susisluoksniavimas, remiantis seisminiais duomenimis, tikriausiai egzistuoja ir šiandien.

Antra, tai tie patys LLVP. Komanda nustatė, kad tik kelių dešimčių kilometrų skersmens Teano medžiagos gabalai galėjo nusileisti iki branduolio ir mantijos ribos.

Ten jie kaupiasi, virsdami LLVP.

Tyrėjai nustatė, kad apie 2-3 proc. visos Žemės masės galėjo susidaryti iš Tejos.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder