Mokslininkai stebi besiartinančią kraupią katastrofą: vienas iš žemynų pamažu kyla iš vandenyno

Šis procesas vadinamas postglacialiniu iškėlimu, o nauji tyrimai rodo, kad jis yra viena iš visuotinio atšilimo pasekmių. 

Tirpstantis ledas virsta vandeniu, kuris kelia pasaulinio vandenyno lygį.

„Beveik 700 milijonų žmonių gyvena pakrančių zonose, o galimos jūros lygio kilimo išlaidos iki šimtmečio pabaigos gali siekti trilijonus dolerių, todėl labai svarbu suprasti Antarktidos tirpstančio ledo domino efektą“, - sako Makgilio universiteto glaciologė Natalija Gomez (Natalia Gomez).

N. Gomez ir jos kolegos ištyrė Žemės mantiją po Antarktidos ledynu ir nustatė, kad kai kuriose svarbiausiose vietose ji ypač minkšta. 

Seisminiai duomenys parodė, kad toks didelis klampumas lemia netikėtai spartų Žemės pakilimą.

„Mūsų matavimai rodo, kad kietoji žemė, sudaranti Antarktidos ledo dangos pagrindą, stebėtinai greitai keičia formą. 

Žemės pakilimas dėl sumažėjusio ledo kiekio paviršiuje vyksta per dešimtmečius, o ne per tūkstančius metų“, - sakė geologas Teris Vilsonas (Terry Wilson) iš Ohajo valstijos universiteto.

Tai rodo, kad planetos temperatūrai toliau kylant, vandenynų lygis per ateinančius 500 metų pakils 19,5 metro.

Tyrėjai įspėja, kad modelyje vis dar yra daug neapibrėžtumo, ypač dėl to, kad trūksta seisminių duomenų iš Vakarų Antarktidos. 

Be to, šiuose skaičiavimuose net neatsižvelgiama į tai, kas vyksta su Grenlandijos ir pasaulio kalnų ledu.

Jūros lygio kilimas jau daro poveikį tokioms žemai esančioms saloms kaip Kiribatis. 

Didžioji dalis Pietų Taravos yra mažiau nei 3 metrai virš jūros lygio. 

Ūkininkai bandė sulaikyti vandenyną smėlio maišais, tačiau šių metų pradžioje jie buvo nuplauti, o jūros vanduo užliejo namus ir užkimšo dirvožemį bei šulinius jūros druska.

Šaltinis: unian.net