Muskas ir Putinas – dvigubas kišimasis, keliantis nerimą Europai

Verslininko „trampisto“ parama AfD partijai Vokietijoje ir kaltinimai Didžiosios Britanijos vyriausybei, taip pat krizė Rumunijoje po to, kai buvo panaikinti prorusiško kandidato laimėtų prezidento rinkimų pirmo turo rezultatai, kelia nerimą Europoje, rašo „El Pais“ autorių grupė.

Dabar kalbama ne tik apie Rusiją. Į Europos demokratinius procesus kišasi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Likus kelioms savaitėms iki visuotinių rinkimų Vokietijoje tai kelia susirūpinimą kai kuriose šalyse, nes ši šalis yra ekonomikos lyderė ir didžiausia Europos Sąjungos valstybė.

Berlynas, Londonas ir Briuselis grėsmę įžvelgia ne tik vadinamajame hibridiniame kare ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijoje, bet ir bandyme destabilizuoti rinkimų kampanijas.

Naujausias toks atvejis buvo praėjusių metų lapkritį vykę Rumunijos prezidento rinkimai, kuriuos Konstitucinis Teismas sustabdė dėl įtariamų dezinformacijos ir manipuliavimo veiksmų, kraštutinių dešiniųjų ir prorusiško kandidato Kelino Džordžesku naudai, po to, kai pastarasis laimėjo pirmąjį turą.

Atsirado dar viena kišimosi forma – ne slapta ir neteisėta, o atvira. Kalbame apie turtingiausio pasaulio žmogaus, „Tesla“, „SpaceX“ ir socialinio tinklo „X“ savininko Elono Musko ir naujosios Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos, kuri pradės eiti pareigas sausio 20 d., kišimąsi, rašo leidinys.

Jungtinėje Karalystėje Elono Musko išpuoliai prieš ministrą pirmininką Keirą Starmerį tapo viena rimčiausių leiboristų vyriausybės problemų. Milijardierius socialiniame tinkle „X“ bombardavo Starmerį aiškiai provokuojančiais kaltinimais.

Vokietijoje kancleris Olafas Scholzas, kurį taip pat kritikavo JAV magnatas, šeštadienį paragino „išlikti ramiems“ dėl amerikiečių milijardieriaus „neapgalvotų pareiškimų“.

„Tik AfD gali išgelbėti Vokietiją“, – gruodžio 19 d. socialiniame tinkle „X“ rašė E. Muskas, turėdamas omenyje kraštutinių dešiniųjų partijos ‚Alternatyva Vokietijai‘ akronimą.

Praėjusį sekmadienį jis šią mintį išplėtojo straipsnyje, paskelbtame konservatyviame dienraštyje „Welt am Sonntag“: „Vokietija atsidūrė lūžio taške. Jos ateitis atsidūrė ant ekonominio ir kultūrinio žlugimo slenksčio“. E. Muskas reiškia savo nuomonę apie kiekvieną galimybę.

Keliomis dienomis anksčiau, kai Rumunijos Konstitucinis Teismas paskelbė prieštaringai vertinamą prezidento pirmojo rinkimų turo rezultatų atšaukimą po to, kai pirmajame ture laimėjo prorusiškas kandidatas Kelinas Džordžesku, E.Muskas rašė: „Kaip teisėjas gali atšaukti rinkimus ir nebūti laikomas diktatoriumi?“

Visa tai vyksta atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. keliose Europos šalyse vyks rinkimai. Be Vokietijos įstatymų leidžiamosios asamblėjos ir pakartotinio prezidento balsavimo Rumunijoje, rinkimai taip pat vyks Lenkijoje ir kitur.

Karinis Konfliktas Ukrainoje įžengia į lemiamą etapą. Kraštutinių dešiniųjų partijų populiarumas auga. Apklausų duomenimis, vasario 23 d. vyksiančiuose rinkimuose AfD bus reali jėga, nerimauja leidinys.

Vokietijos federalinis prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier) įspėjo, kad „išorinė įtaka kelia pavojų mūsų demokratijai, nesvarbu, ar ji būtų slapta, kaip neseniai nutiko Rumunijos rinkimuose, ar atvira ir akivaizdi, kaip dabar ypač aktyviai veikia „X“ platforma“. Muskas atsakė pavadindamas jį „antidemokratiniu tironu“.

Vokietijoje Elonas Muskas suteikė kraštutiniams dešiniesiems ir jų kandidatei į kanclerius Alice Weidel dvigubą paramą. A. Weidel yra smarkiai kritikuojama savo šalyje, tačiau ją remia turtingiausias pasaulio žmogus ir būsimo JAV prezidento draugas.

Apie tai nuolat praneša dienraštis „Die Welt“ ir jo sekmadieninis leidinys „Welt am Sonntag“, priklausantys galingai Axel Springer žiniasklaidos grupei. 

Partijos, kurios nariai jaučia nostalgiją senajam vokiškajam nacionalizmui ir kurią net Marine Le Pen Prancūzijoje laiko per daug radikalia, populiarumas per kelias dienas smarkiai išaugo.

„Alice Weidel negali patikėti, kad jai taip pasisekė, nes sulaukė tokios rinkėjų paramos“, – sako Berlyno pasaulinės viešosios politikos instituto direktorius Torstenas Benneris. 

– „Sakyčiau, kad nėra daug žmonių, kurie negalvojo balsuoti už AdG, o dabar balsuos už juos dėl E.Musko rekomendacijos, tačiau naujieną apie tai paskelbusi Axel Springer žiniasklaidos grupė žengė AfD partijai svarbų žingsnį.

E.Muskas priminė prieš dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje kilusį skandalą, kuris visus sukrėtė, ir tiesiogiai apkaltino tuometinį vyriausiąjį prokurorą Keirą Starmerį. 

Remiantis nepriklausoma ataskaita, kurią užsakė vyriausybė, daugiau kaip 1 400 mergaičių, kuriomis rūpinosi socialinės tarnybos, buvo prievartaujamos ir ne po vieną kartą organizuotų grupių, sudarytų daugiausia iš pakistaniečių kilmės vyrų. (kiti leidiniai kalba apie daug didesnį išprievartavimų skaičių – apie milijoną, – infa.lt past.)

„Starmeris turėtų atsistatydinti ir stoti prieš teismą už bendrininkavimą vykdant didžiausią masinį nusikaltimą Didžiosios Britanijos istorijoje“, – parašė Elonas Muskas.

NATO narėje Rumunijoje intervencija [į rinkimus] sukėlė politinę ir konstitucinę krizę. Slaptosios tarnybos įtaria, kad Rusija internete vykdo „hibridinį karą“, panašų į informacinius karus, kuriuos ji vykdė kaimyninėse Moldovoje ir Ukrainoje, taip pat „piktnaudžiauja“ trumpųjų vaizdo įrašų platformos „TikTok“, turinčios daugiau kaip du milijardus vartotojų visame pasaulyje, algoritmais. 

Būtent ji prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų kandidato propagavimo šalyje.

Rumunijos atvejo tyrimas

Rumunija yra labai įdomus pavyzdys, parodantis, kokia pažeidžiama gali būti mūsų demokratija“, – pastebėjo vienas pagrindinių Rumunijos analitikų Radu Magdinas. 

Jo nuomone, šis atvejis rodo, kad reikia geresnių ir aiškesnių įstatymų dėl partijų kampanijų finansavimo socialiniuose tinkluose ir mokamo bendradarbiavimo su milijonus sekėjų turinčiais tinklaraštininkais.

Rumunijos analitinio centro „Expert Forum“ darbuotojas Sorinas Ionice mano, kad kišimosi į rinkimus Rumunijoje ir Vokietijoje paralelė yra „ne visai teisinga“. 

„Muskas yra gerai žinomas asmuo, turintis suprantamą darbotvarkę. Jis atrodo kaip pamišęs kaubojus, bet mes suprantame, ką jis daro. Rumunijoje viskas visiškai kitaip“, – sako jis.

Pasak jo, Rumunijoje išorės įtaka remiasi vidaus silpnybėmis, nes egzistuoja „neskaidrūs ir nekompetentingi“ politikai ir institucijos.

Knygos „Technologinis perversmas: kaip išgelbėti demokratiją nuo Silicio slėnio“ (Technological Coup: How to Save Democracy from Silicon Valley) autorė Marietje Schaake aiškina: „Kai E. Muskas atvirai išreiškia savo požiūrį ‚Twitter‘ tinkle arba aukoja, tai toli gražu neprimena neskaidraus vaidmens, kurį atlieka tinklo ‚X‘ algoritmai pritraukiant rinkėjus.

Apmaudu matyti, kaip jis naudojasi savo balsu, turtais ir socialinės žiniasklaidos platforma, kad paremtų nacionalistinius kraštutinių dešiniųjų lyderius. 

E. Muskas prisiima per daug įsipareigojimų be būtinų kontrolės priemonių ir atsvarų.“

Schaake, buvusi liberali Europos Parlamento narė iš Nyderlandų ir Stanfordo universiteto ekspertė, teigia, kad „Rusija veikia labiau slaptais būdais, pavyzdžiui, pasitelkdama dezinformaciją ir diegdama nesutarimus“.

Vis dėlto esama tam tikrų bendrų bruožų. „Rusijos veikėjai naudojasi Amerikos technologijų bendrovių verslo modeliais, kad surastų savo auditoriją ir užmegztų ryšį su ja“, – sako M. Schaake.

Kitose šalyse vyko kišimasis, daugiausia iš Rusijos. Socialinės žiniasklaidos potencialas destabilizuoti, manipuliuoti ir iškraipyti rinkimų rezultatus tampa vis akivaizdesnis. Tačiau Rumunija buvo pirmoji šalis, kuri sulėtino procesą ir sustabdė rinkimus prieš antrąjį turą.

Pasak aukšto rango Europos pareigūno, šis radikalus ir labai prieštaringas žingsnis sukūrė „pavojingą precedentą“. „Pompeu Fabra“ universiteto profesorius politologas Camilas Ungureanu mano, kad „teismo įsikišimas gali pabloginti padėtį. 

Teismo sprendimą tikriausiai taip pat paskatino valdžios institucijų baimė prarasti savo privilegijuotą padėtį“.

Kremliui rinkimų rezultatų panaikinimas yra pretekstas pareikšti, kad liberalios demokratijos šalys negali pripažinti rinkimų rezultatų.

„Esu įsitikinęs, kad daugiau ar mažiau objektyvūs stebėtojai puikiai mato, kokie žaidimai žaidžiami“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Situacija Rumunijoje yra pirmasis atvejis, kai rinkimai atšaukiami dėl socialinės žiniasklaidos kišimosi. Ji verčia kitas šalis būti budrias sudėtingu hibridinio karo su Rusija, kuri turi šnipinėjimo tinklą su padaliniais, specialiai sukurtais kištis į rinkimus, ir galingą mechanizmą platinti klastotes ir vykdyti dezinformacijos kampanijas, kurios, kaip rodo tyrimai, dažnai grindžiamos realiomis problemomis ir atvejais.

Debatai Vokietijoje

„Tai, kas nutiko Rumunijoje, gali nutikti bet kurioje Europos šalyje“, – perspėja Europos liaudies partijos parlamento narys Siegfriedas Muresanas. – Rusijos tikslas – skatinti ekstremistinius antieuropietiškus kandidatus, siekiant destabilizuoti ES valstybes nares ir sutrikdyti visos ES veiklą. 

Anksčiau rusai tai darė mažesniu mastu. Dabar matome naują jų veiklos lygį“.

Pasaulinės viešosios politikos instituto direktorius Benneris mano, kad Vokietijoje visuomenės reakcija neturėtų apsiriboti vien pykčiu ant Elono Musko, bet turėtų įgauti konkrečias formas, pavyzdžiui, sustiprintą socialinio tinklo „X“ kontrolę arba kampaniją, kuria siekiama atgrasyti žmones nuo Tesla automobilių pirkimo.

„Be to, – priduria jis, – būtina rasti tinkamų argumentų rinkėjams rūpimais klausimais“, tokiais kaip socialinis nestabilumas ir ekonomikos krizė. 

Būtent šias problemas kraštutiniai dešinieji naudoja kaip argumentus. Šiuo atveju magnatas-trampistas veikia kaip dėmesio atitraukimo priemonė.

„Elono Musko skleidžiama kritika neišsprendžia nė vienos Vokietijos rinkėjų problemos“, – sako Benneris.

Debatai Vokietijoje vyksta ne tik politinėje aplinkoje, bet ir žiniasklaidoje. Sujudo „Die Welt“ ir„ Welt am Sonntag“ redakcijos, atsistatydino nuomonių vyriausioji redaktorė Eva Marie Kogel.

Tuo pat metu, kai pasirodė Musko straipsnis, laikraštis paskelbė jį paneigiantį vyriausiojo redaktoriaus Jano Philippo Burgardo straipsnį.

Axel Springer yra didelė žiniasklaidos grupė, kurios įstatuose nuo pokario laikų numatyta parama Izraeliui, todėl kai kuriuos skaitytojus nustebino, kad jos skiltyse raginama balsuoti už partiją, kurią pats laikraštis vadina „iš dalies antisemitine“.

„Vakarų demokratijų istorijoje neprisimenu panašaus atvejo, kad būtų kišamasi į draugiškos šalies rinkimų kampaniją“, – sakė krikščionių demokratų kandidatas į kanclerius Frydrichas Mercas (Friedrich Merz).

Jungtinėje Karalystėje, priešingai, E.Musko išpuoliai sulaukė britų opozicijos pritarimo. Naujoji konservatorių lyderė Kemi Badenock palaikė Musko išpuolius, ragindama ištirti praeities nusikaltimus. Vyriausybė, kurioje ji anksčiau dirbo, atsisakė tai padaryti.

Populistų lyderis Nigelas Farage’as taip pat gyrė milijardierių, paskatintas pažado skirti didžiulį finansavimą jo Reformų JK partijai.

Badenock ir Farage’as labai rizikuoja, nes socialinio tinklo „X“ savininkas taip pat pradėjo kampaniją, kuria siekiama išlaisvinti kraštutinių dešiniųjų veikėją Tommy Robinsoną, buvusį Anglijos gynybos lygos lyderį, kuris yra kalėjime už melagingą 15 metų pabėgėlio šmeižtą.

Muskas melagingai vaizduoja Robinsoną kaip žodžio laisvės gynėją, išdrįsusį demaskuoti valdžios institucijų menamą sekso skandalų dangstymą ir apkaltinti jas lojalumu musulmonų mažumai.

Knygos „Technologinis perversmas“ autorė Marietje Schaake mano, kad prieš kišimąsi į vidaus reikalus galima kovoti didesniu skaidrumu ir atskaitomybe.

Ji sako: „Apskritai informacijos sklaida ir kampanijų bei kandidatų finansavimas yra priimtini, jei tai atitinka įstatymus. Manau, kad atėjo laikas kritiškai peržiūrėti galiojančius įstatymus, kad būtų išvengta netinkamo kišimosi“.

Rumunijos analitinio centro „Ekspertų forumas“ darbuotoja Ionita Ionita mano, kad įvykiai jo šalyje yra signalas Europai.

„Jei Rumunijoje kažkas buvo suinteresuotas sustiprinti vidaus nesutarimus ir apkaltinti valdžios institucijas nekompetencija, tai Vokietijoje statymai dešimt kartų didesni“, – sako ji. – Jei Vokietijoje įvyks politinė griūtis, nukentės visa Europa“.