Nacionalinė gvardija Vašingtone: saugumas ar politinis spektaklis?

Jungtinėse Valstijose kilo politinė audra – prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė nepaprastąją padėtį Vašingtone ir į miestą siunčia Nacionalinę gvardiją. Tokį žingsnį jis motyvuoja būtinybe kovoti su nusikalstamumu ir benamyste, nors miesto valdžia teigia, kad padėtis sostinėje yra stabili ir nusikalstamumo rodikliai mažėja. Sprendimas jau sukėlė protestų bangą ir aštrias politines diskusijas.

Nacionalinė gvardija – Vašingtono gatvėse

Sekmadienį D. Trumpas pranešė, kad 800 Nacionalinės gvardijos karių bus dislokuota Vašingtono apygardoje. Jų užduotis – sustiprinti federalinių pareigūnų pajėgas ir užtikrinti viešąją tvarką. Prezidentas taip pat pareiškė, kad perima miesto policijos kontrolę, remdamasis galiojančiu Kolumbijos apygardos savivaldos įstatymu, leidžiančiu prezidentui imtis tokių veiksmų nepaprastosios padėties atvejais.

Trumpo argumentai: „Miestas tapo pavojingas“

D. Trumpas tvirtina, kad Vašingtonas yra „visiško ir totalaus įstatymų nepaisymo“ būsenoje, užvaldytas „smurtaujančių gaujų, nusikaltėlių ir narkomanų“. Jo teigimu, būtina nedelsiant imtis priemonių, kad sostinė taptų saugesnė, ypač prieš svarbius oficialius vizitus. Prezidentas pažadėjo pašalinti benamius iš miesto gatvių, tačiau neatskleidė, kur jie būtų perkelti.

Miesto valdžia: „Tai nereikalinga ir politizuota“

Vašingtono merė Muriel Bowser griežtai atmeta prezidento teiginius apie kritinę padėtį. Ji pabrėžia, kad per pastaruosius dvejus metus smurtinių nusikaltimų skaičius sostinėje reikšmingai sumažėjo – žmogžudysčių skaičius krito 32 % 2023–2024 m., o šiais metais – dar 12 %. Merė tvirtina, jog sprendimas dislokuoti kariuomenę yra politinis, o ne saugumo poreikio nulemtas.

Teisinis pagrindas ir ribojimai

Pagal Kolumbijos apygardos savivaldos įstatymą, prezidentas gali perimti miesto policijos kontrolę iki 30 dienų, jei apie tai raštu praneša Kongresui. Šis įstatymas buvo priimtas prezidento Richardo Nixono laikais ir iki šiol buvo taikomas itin retai. Kritikai teigia, kad Trumpo veiksmai kelia grėsmę vietos savivaldai.

Protestai ir visuomenės reakcija

Vos paskelbus apie Nacionalinės gvardijos dislokavimą, prie Baltųjų rūmų susirinko protestuotojai, reikalaujantys „palikti Vašingtoną ramybėje“ ir ginti miesto savivaldą. Vietos organizacijos, dirbančios su benamiais, taip pat reiškia susirūpinimą, kad žmonių iškeldinimas neišspręs problemos, o tik perkels ją į kitus regionus.

Politinis kontekstas

Tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpas siunčia Nacionalinę gvardiją į demokratų valdomą miestą. Panašus scenarijus neseniai vyko Los Andžele, kur kariai praleido du mėnesius ir vėliau buvo atšaukti. Analitikai vertina dabartinį Vašingtono atvejį kaip galimą politinės kovos įrankį artėjant rinkimams.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder