Apie tai praneša leidinys „Science Alert“.
NASA mokslininkai šį reiškinį apibūdina kaip Žemės magnetinio lauko „įdubimą“ arba „skylę kosmose“.
Anot jų, anomalija kol kas nedaro jokio poveikio gyvybei Žemėje, tačiau to negalima pasakyti apie orbitinius erdvėlaivius (įskaitant Tarptautinę kosminę stotį), skriejančius tiesiai per anomaliją, besisukančius aplink planetą žemoje Žemės orbitoje.
Sumažėjęs magnetinio lauko stiprumas anomalijos viduje reiškia, kad dėl Saulės įkrautų dalelių poveikio gali sugesti palydovuose esančios technologinės sistemos.
„Magnetinis laukas iš tikrųjų yra daugelio dabartinių šaltinių sukurtų laukų superpozicija, - 2020 m. paaiškino geofizikas Teris Sabaka (Terry Sabaka) iš NASA Goddardo kosminių skrydžių centro Grinbelte, Merilando valstijoje.
Manoma, kad pagrindinis jo susidarymo šaltinis yra Žemės išorinio branduolio viduje, tūkstančius kilometrų po žeme, sūkuriuojantis išlydytos geležies vandenynas.
Šios masės judėjimas sukuria elektros sroves, kurios formuoja Žemės magnetinį lauką, tačiau nebūtinai tolygiai.
Didžiulė tankių uolienų sankaupa, vadinama Didžiąja Afrikos mažo šlyties greičio provincija, esanti maždaug 2900 km po Afrikos žemynu, trikdo lauko susidarymą, todėl šis poveikis smarkiai susilpnėja, o tam padeda planetos magnetinio lauko ašies pasvirimas.
Ilgalaikiai anomalijos tyrimai rodo, kad ji ne tik lėtai dreifuoja į šiaurės vakarus, bet ir skyla į dvi dalis, kurių kiekviena yra atskiras minimalaus magnetinio intensyvumo centras didesnėje anomalijoje.
Kol kas nežinoma, ar ši anomalija yra planetos magnetinio lauko apsisukimo, kuris įvyksta kartą per šimtą tūkstančių metų, pranašas.
Šaltinis: tsn.ua
Rašyti komentarą