NASA marsaeigis surinko mėginių, kurie padės mokslininkams nustatyti tikėtinus gyvybės požymius planetoje

Žinoma, kad roveris pakils 305 metrus iki Džezero kraterio krašto ir rinks uolienų mėginius. Pažymima, kad nuo nusileidimo Raudonojoje planetoje 2021 m. „Perseverance“ surinko 22 branduolių mėginius iš kraterio, kuris kadaise buvo užpildytas vandeniu, dugno.

„Roverio“ mėginiai galėtų padėti mokslininkams atkurti vaizdą, kaip planetos klimatas atrodė prieš milijardus metų - ir išsiaiškinti, ar ten egzistavo senovinė marsiečių gyvybė. NASA ieško būdų, kaip į Žemę pargabenti uolienų mėginius.

Pasak Stiveno Lio (Steven Lee) iš NASA Reaktyvinių variklių laboratorijos Kalifornijoje, kraterio pakraštyje esančios uolienos gali padėti sužinoti, kaip atsirado tokios uolėtos planetos kaip Marsas ir Žemė“, - rašoma straipsnyje.

Tačiau kelias į priekį nebus lengvas. Per mėnesį truksiančią kelionę „Perseverance“ papildys uolėtas reljefas ir iki 23 laipsnių nuolydžiai.

„Perseverance“ tikrai buvo tikras karys, - pabrėžė Lee.

Leidinys pridūrė, kad roveris per savo žvalgybą nuvažiavo apie 29 kilometrus.

„Kraterio viršuje esanti uoliena galėjo susidaryti iš buvusių hidroterminių angų - vietų, kuriose įkaitęs vanduo ir ištirpę mineralai išsiverždavo po planetos paviršiumi cikliškai judėdami. Žemėje tokios vietos, pavyzdžiui, esančios Yellowstone'o nacionaliniame parke, laikomos gyvybės lopšiu“, - aiškino AP.

Marso tyrimai - naujausios žinios

Kaip rašo UNIAN, Marse pirmą kartą rastas skystos būsenos vanduo, esantis dideliame gylyje po paviršiumi. Žinoma, kad anksčiau Marse vandens jau buvo rasta - ledo ir garų likučių atmosferoje pavidalu, bet ne skystos būsenos.

Taip pat pranešta, kad mokslininkai rado naują revoliucinį būdą, kaip padaryti Marsą tinkamą gyvybei. Visų pirma, naujajame tyrime siūloma atomizuoti inžinerinių dulkių daleles Marso atmosferoje, kad ji sušiltų ir taptų tinkama gyventi.

Šaltinis: unian.net