Nauja teorija: NASA transporto priemonės sunaikino Marse prieš 50 metų rastą gyvybę:

Vieno eksperimento metu "Viking" nusileidimo aparatai į Marso dirvožemio mėginius įpylė vandens. Tai galėjo būti labai bloga idėja.

"Vikingų" erdvėlaivių eksperimentai

Praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje NASA į Marso paviršių pasiuntė du "Vikingų" erdvėlaivius su prietaisais, kuriais buvo atlikti vieninteliai kada nors atlikti eksperimentai, skirti gyvybei kitoje planetoje aptikti.

Šių bandymų rezultatai buvo labai prieštaringi: vieni jų rodė, kad Raudonojoje planetoje gali būti gyvybės, kiti - kad jos Marse negali būti.

Kosminiuose aparatuose "Vikingas" taip pat buvo įrengti prietaisai organiniams junginiams aptikti.

Jie aptiko nedidelius kiekius chlorintų organinių medžiagų, kurios, kaip iš pradžių manyta, buvo užterštos iš Žemės.

Buvo nuspręsta, kad marsiečių gyvybė neįmanoma be organinių junginių. Kitaip tariant, jos paprasčiausiai nėra.

"Per pastaruosius 50 metų daug kas pasikeitė. Dar aštuoni nusileidimo aparatai ir roveriai išsamiau ištyrė Marso paviršių.

Dabar žinome, kad Marse esama vietinių organinių junginių. Tačiau jie yra chloro pavidalo ir nežinome, ar jie atsiranda dėl biologinių procesų, ar dėl kokių nors abiotinių cheminių reakcijų, neturinčių nieko bendra su gyvybe," - sako Schulz-Mekachas

Mirtis dėl vandens

Septintajame dešimtmetyje mokslininkai mažai ką žinojo apie Marso aplinką.

Kadangi Žemė yra vandens planeta, atrodė logiška, kad pridėjus vandens gyvybė galėtų pasireikšti itin sausoje Marso aplinkoje.

"Žemėje yra mikrobų, kurie prisitaikė prie labai sausos aplinkos ir gyvena tik sūriose uolienose. Šie organizmai drėgmės gauna tiesiai iš oro, t. y. jiems nereikia lietaus, nes druska pati gali pritraukti drėgmę. 

 Šie organizmai drėgmę gauna tiesiai iš oro, t. y. jiems nereikalingas lietus, nes druska gali pati pritraukti drėgmę. Tačiau kas nutiks, jei šiuos sausai prisitaikiusius mikrobus apipilsime vandeniu?

Mes tiesiog paskandintume šiuos gyvūnus ir jie žūtų. Galbūt "Vikingo" erdvėlaivio eksperimentai sunaikino ir Marso mikrobus", - sako planetologas.

Eksperimentų Marse metu vietos dirvožemio mėginiai buvo užlieti vandeniu, todėl vietos mikrobai galbūt nesugebėjo susidoroti su didžiuliu vandens kiekiu ir paprasčiausiai žuvo.

Mokslininkas mano, kad kai kuriuose Marso regionuose atmosferoje yra pakankamai drėgmės, kad vietiniai mikroorganizmai jos gautų iš ten, būdami dirvožemyje, kuriame yra daug vandenilio peroksido ir perchloratų.

Marsas / Amerikiečių planetų mokslininkas mano, kad gyvybė Marse buvo atrasta prieš 50 metų, tačiau NASA transporto priemonės ją netyčia sunaikino / Nuotrauka: NASA

Gyvybė Marse

"Manau, kad Marso mikrobinė gyvybė savo ląstelėse galėtų turėti vandenilio peroksido. Tai leistų mikrobams gauti vandens tiesiai iš atmosferos.

Mišinys turėtų ir kitų privalumų, pavyzdžiui, išlaikytų skystą vandenį žemoje Marso temperatūroje ir neleistų susidaryti ledo kristalams, kurie gali sunaikinti ląsteles.

Noriu pasakyti, kad vandenilio peroksidas nėra nesuderinamas su gyvybe, o kai kurie žemiškieji mikrobai tai įrodo", - sako mokslininkas.

Pasak M. Šulco-Mekačo, šiai teorijai patikrinti būtina nauja misija į Marsą, skirta pirmiausia gyvybei aptikti.

Mokslininkas mano, kad gyvybės Marse galima rasti netoli paviršiaus esančiose druskos uolienose.

Šalinis: focus.ua