
Naujajame tyrime įminta didžiulė dinozaurų laikotarpio paslaptis
Pavyzdžiui, kyla klausimas, iš kur atsirado dinozaurai ir kas buvo jų protėvis. Galimą atsakymą į jį pateikia naujas mokslinis darbas, rašo Earth.com.
Seniausios mus pasiekusios suakmenėjusios dinozaurų liekanos datuojamos maždaug 230 mln. metų prieš mūsų erą.
Jų rasta Argentinoje, Brazilijoje ir Zimbabvėje.
Tačiau skirtumai, kuriuos šie dinozaurai turėjo tarpusavyje, yra gana dideli. Taigi prieš juos buvo dar milijonai evoliucijos metų, kurie iki šiol liko nuo mūsų paslėpti - nes senesnių dinozaurų fosilijų paprasčiausiai nebuvo rasta.
Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Current Biology“, bandyta išspręsti senesnių fosilijų trūkumo problemą taikant šiuolaikinius modeliavimo metodus, kad būtų užpildytos fosilijų įrašo spragos.
„Dinozaurai yra gerai ištirti, tačiau vis dar nežinome, iš kur jie atsirado. Fosilijų įrašuose yra tokių didelių spragų, kad jų negalima priimti už gryną pinigą“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius Džoelis Hitas (Joel Heath) iš Londono universitetinio koledžo.
Tyrėjai palygino žinomų fosilijų savybes, žinias apie žinomų dinozaurų rūšių evoliucinius ryšius ir senovės geografiją.
Modeliavimas parodė, kad seniausi dinozaurai tikriausiai atsirado senovinio Gondvanos žemyno vakarinėje žemutinėje platumoje, regione, kuris buvo karštas ir sausas, panašus į šiuolaikines dykumas ir savanas.
Tai prieštarauja esamiems spėjimams, kad dinozaurai kilę iš regionų, kuriuose klimatas buvo švelnesnis.
Šis modelis rodo, kad dinozaurai iš pradžių gyveno teritorijose, kurios ilgainiui tapo dabartinės Amazonijos ir Centrinės Afrikos teritorija.
Tai, kad iki šiol ten nerasta jokių svarbių fosilijų, mokslininkai aiškina paties reljefo sudėtingumu, kuris iki šiol nebuvo aktyviai tyrinėtas.
Todėl dinozaurai išplito į dabartinę Argentiną ir Zimbabvę, kur dinozaurų kaulų radinių jau gausu.
Tyrimas taip pat atskleidžia, kaip per milijonus metų dinozaurai prisitaikė prie skirtingo klimato.
„Mūsų rezultatai rodo, kad ankstyvieji dinozaurai galėjo būti gerai prisitaikę prie karštos ir sausringos aplinkos“, - sakė vyresnysis tyrimo autorius profesorius Filipas Manionas (Philip Mannion).
Ateityje kai kurios dinozaurų evoliucijos medžio šakos išvystė gebėjimą gaminti savo kūno šilumą, kaip tai daro žinduoliai, o tai atvėrė kelią į šaltesnius regionus.
Kitos liko amžinai priklausomos nuo saulės šilumos ir karšto klimato.
„Nepaisant tvirtų tyrimo išvadų, vis dar trūksta tiesioginių fosilinių įrodymų apie senovės dinozaurus Amazonijoje, Konge ar Sacharoje.
Būsimos ekspedicijos į šiuos regionus gali aptikti šiuos sunkiai pasiekiamus įrodymus, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie dinozaurų kilmę.
Šie regionai tebėra vieni iš mažiausiai ištyrinėtų Žemėje, o tai reiškia, kad trūkstami dinozaurų evoliucijos skyriai dar gali būti neatskleisti“, - rašo Earth.com.
Rašyti komentarą