Neteksime mėgstamiausio skanėsto: dėl grybelio populiarūs vaisiai atsidūrė ties išnykimo riba

Bananams, populiariam produktui daugelyje pasaulio šalių, grėsmę kelia liga, vadinama Fusarium wilt of bananas (FWB), kurią sukelia grybas Fusarium oxysporum f.sp. cubense (Foc) tropical race 4 (TR4). 

Dėl šios ligos išnyksta Cavendish veislės bananai, šiuo metu plačiausiai vartojami. 

Mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl šio vaisiaus išnykimo, tačiau kai kurie biologai tiki, kad gali jį išgelbėti, rašo Science Daily.

Neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo Masačusetso Amhersto universitetas, pateikė naujos informacijos, kuri gali suteikti vilties kovoti su šia problema. 

Žurnale „Nature Microbiology“ paskelbtame moksliniame straipsnyje įrodyta, kad Foc TR4 neišsivystė iš padermės, kuri XX a. šeštajame dešimtmetyje naikino bananų pasėlius. 

Atvirkščiai, atrodo, kad naujosios padermės virulentiškumas susijęs su specifiniais papildomais genais, susijusiais su azoto oksido gamyba.

Komerciškai populiarių bananų istorijoje žinoma, kad XX a. šeštajame dešimtmetyje dėl panašaus grybelio protrūkio beveik išnyko Gros Michel veislė. 

Kavendišo bananai, kurie vėlesniais dešimtmečiais tapo dominuojančia veisle, iš pradžių buvo atsparūs šiai ligai. 

Deja, XX a. 9-ajame dešimtmetyje iš Pietryčių Azijos į kitus didžiuosius bananų auginimo regionus sparčiai išplito naujas TR4 atmainos sukeltas protrūkis, kuris reiškė Cavendish atsparumo eros pabaigą.

Biochemijos ir molekulinės biologijos profesorius Li-Jun Ma ir pagrindinis autorius Yong Zhang kartu su tarptautine komanda atliko dešimtmetį trukusį tyrimą, kurio metu sekvenavo ir analizavo 36 skirtingas Foc padermes. 

Jų išvados rodo, kad TR4 padermės gebėjimas niokoti Kavendišo plantacijas nėra paveldėtas iš jos pirmtakų, o yra susijęs su naujais genetiniais elementais, kurie prisideda prie jos virulentiškumo. 

Šie genai yra susiję su azoto oksido - veiksnio, kuris atlieka lemiamą vaidmenį patogeno gebėjimui užkrėsti bananų augalus - gamyba ir detoksikacija.

Tyrimas parodė, kad, nukreipus dėmesį į šiuos pagalbinius genus, galima sukurti strategijas, kaip sumažinti Foc TR4 plitimą. 

Eksperimentai parodė, kad pašalinus azoto oksido gamybą kontroliuojančius genus gerokai sumažėja patogeno virulentiškumas, o tai rodo galimas galimybes kurti atsparias bananų veisles arba veiksmingus gydymo būdus. 

Tačiau pagrindinė kliūtis išlieka platesnė monokultūrinio ūkininkavimo problema. 

Kaip pabrėžia Ma, dėl nepakankamos genetinės įvairovės bananų pasėliuose jie yra ypač pažeidžiami tokių ligų, kaip FWB, atžvilgiu. 

Autoriai teigia, kad auginamų bananų rūšių įvairinimas galėtų būti esminis žingsnis siekiant užtikrinti ilgalaikį bananų auginimo tvarumą.