„New York Times": Rusijos saugumo tarnyba vadina Kiniją „priešu“, kuris ruošiasi „pareikšti teritorinius reikalavimus“ Rusijai

Remiantis leidinio duomenimis, slaptas FSB padalinys, anksčiau viešai neminimas, tiesiogiai vadina Kiniją „priešu“ ir įspėja apie rimtą grėsmę saugumui, kylančią iš rytų kaimynės. 

Remiantis dokumente pateikta informacija, Kinijos specialiosios tarnybos aktyviai bando verbuoti Rusijos agentus, gauti prieigą prie slaptų karinių technologijų ir pervilioti nusivylusius Rusijos mokslininkus.

FSB taip pat teigia, kad Kinija stebi Rusijos kariuomenės veiksmus Ukrainoje, siekdama išstudijuoti Vakarų ginkluotę ir taktiką. 

Be to, Federalinės saugumo tarnybos duomenimis, Kinijos akademinės aplinkos „rengia dirvą teritorinėms pretenzijoms“ Rusijai, o Kinijos specialiosios tarnybos vykdo žvalgybą Arktyje, pasitelkdamos mokslo institutus ir kasybos bendroves.

NYT pažymi, kad dokumente aprašoma „įtempta ir dinamiška“ žvalgybos kova tarp dviejų šalių, kurios oficialiai demonstruoja draugiškus santykius. 

Ypač reikšminga tai, kad likus trims dienoms iki įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. FSB patvirtino naują kontržvalgybos programą „Antanta-4“. Ironiškas pavadinimas, akivaizdžiai nuoroda į Maskvos ir Pekino sąjungą, iš tiesų slėpė užduotį kovoti su Kinijos šnipinėjimu, rašo leidinys.

Dokumente pabrėžiama, kad programos pradžios momentas buvo pasirinktas neatsitiktinai. 

Tuo metu Rusija sutelkė beveik visus savo karinius ir žvalgybos išteklius Ukrainoje, nukreipdama dėmesį nuo rytinių sienų, o tai, FSB nuomone, galėjo paskatinti Kiniją pasinaudoti situacija.

Nuo tada, pagal FSB stebėjimus, Kinijos žvalgyba tapo žymiai aktyvesnė.

Į akiratį pateko Rusijos pareigūnai, ekspertai, žurnalistai ir verslininkai, turintys prieigą prie valdžios sluoksnių. 

Atsakydama į tai, Federalinė saugumo tarnyba įpareigojo savo darbuotojus imtis priemonių grėsmei neutralizuoti, visų pirma įspėti Rusijos piliečius, glaudžiai bendradarbiaujančius su Kinija, apie riziką ir Pekino bandymus gauti prieigą prie strategiškai svarbios informacijos.

Darbuotojams taip pat buvo nurodyta stebėti kinų žinučių programos „WeChat“ naudotojus, įskaitant įrenginių įsilaužimą ir gautų duomenų analizę naudojant specialią programinę įrangą, kurią turi Rusijos specialiosios tarnybos.

Dokumentą gavo hakerų grupė „Ares Leaks“ ir perdavė „The New York Times“. Leidimas jį pateikė analizuoti šešioms Vakarų žvalgybos agentūroms, ir visos jos patvirtino jo autentiškumą.

„NYT“ pabrėžia, kad tai yra išsamiausias iki šiol žinomas Rusijos kontržvalgybos vertinimas apie Kiniją.

Tuo pačiu „The New York Times“ pažymi, kad Kinija, nepaisant įtarimų šnipinėjimu ir potencialių teritorinių ambicijų, lieka pagrindine Rusijos ekonomine partnere, atsižvelgiant į Vakarų sankcijų spaudimą. 

Būtent Pekino parama – naftos pirkimais, mikroschemų, programinės įrangos ir dvejopo naudojimo komponentų tiekimu – daugiausia padėjo Maskvai sušvelninti tarptautinės izoliacijos smūgį po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo karą Ukrainoje.