Nežinomos karalienės kapavietė: mokslininkai atrado V a. pr. m. e. etruskų architektūros stebuklą

VII a. pr. m. e. datuojama vieta išdidžiai stovi ant tufo uolos šlaito, kur kadaise buvo gana galinga bronzos amžiaus gyvenvietė.

Svarbus šio atradimo bruožas yra "Karalienės kapas" (Tomba della Regina) - V a. pr. m. e. uoloje iškalta grandiozinė triaukštė 14 m pločio ir 10 m aukščio laidojimo kamera.

Jos pavadinimas taikliai atspindi jos dydžio didybę.

Ši kapavietė, kaip ir kitos panašios, esančios palei uolos sieną, iš kurios atsiveria vaizdas į San Džuliano plynaukštę, atskleidžia etruskų visuomenės dinamiką.

Tyrinėdami ir valydami šias uoloje iškaltas laidojimo kameras, datuojamas VII-III a. pr. m. e., archeologai atskleidė ne tik architektūrinius stebuklus, bet ir žvilgsnius į to meto visuomenės pokyčius.

Tai unikali kapavietė su trimis laidojimo kameromis ir trimis uoloje iškaltomis dorėninėmis durimis / Nuotrauka: Soprintendenza Archeologia Belle Arti Paesaggio Etruria Meridionale

Per paskutinį kasinėjimų ir restauravimo etapą mūsų dėmesį patraukė netikėtas atradimas.

Dirbdami prie "Karalienės kapavietės" sutvirtinimo, archeologai aptiko, kaip atrodė, dar vieną monumentalią kapavietę, iš dalies palaidotą žemėje.

Kruopščiai pašalinus tankią augmeniją, trijų kamerų kapavietė su trimis pusiau įrėmintomis durimis atsiskleidė visa savo didybe.

Manoma, kad ji buvo pastatyta V ar IV a. pr. m. e., netrukus po "Karalienės kapo".

Ji dar kartą atskleidžia etruskų kultūros meistriškumą kuriant monumentalius laidojimo statinius uolose ir uolėtuose šlaituose.

Sudėtingos šių kapaviečių detalės ir išsaugojimas suteikia unikalią galimybę susipažinti su senovės etruskų įgūdžiais ir laidojimo praktika.

Tęsdami šių naujai atrastų kapaviečių konservavimo ir restauravimo darbus, tikimės dar geriau pažinti etruskų gyvenimo būdą.

San Džuliano nekropolio archeologinė reikšmė neapsiriboja vien įspūdingomis struktūromis, bet suteikia vertingų žinių apie visuomenės pokyčius, kurie išskyrė šią senovės civilizaciją.