Mokslo įstaiga Rusijoje

Nuo karo Ukrainoje pradžios iš Rusijos išvyko 2 500 geriausių mokslininkų

Karas Ukrainoje paspartino "protų nutekėjimą" iš Rusijos: per dvejus karinio konflikto kaimyninėje šalyje metus Rusijos mokslas neteko apie 2 500 mokslininkų, rašo "Novaja Gazeta". Europa", remdamasi tarptautinės ORCID duomenų bazės duomenimis.

2012 m. sukurtoje duomenų bazėje kaupiama informacija apie daugiau kaip 20 mln. mokslininkų visame pasaulyje.

Registracija duomenų bazėje tapo privaloma publikuojantiems didžiųjų Rusijos universitetų darbuotojams.

Yra net Marijos Voroncovos, tariamos Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukters, profilis.

Iki 2020 m. duomenų bazėje kasmet atsirasdavo įrašai apie daugiau kaip 5 000 Rusijos mokslininkų.

Nuo 2023 m. spalio mėn. joje buvo daugiau kaip 130 000 mokslininkų, kurių bent viena darbovietė buvo susijusi su Rusija.

Didžiausiuose universitetuose (Maskvos valstybiniame universitete, Aukštojoje ekonomikos mokykloje, Maskvos fizikos ir technologijų institute ir t. t.) ORCID registruota 20-30 % visų mokslininkų.

Nuo 2012 m. iki 2021 m. tyrėjų, pakeitusių savo afiliaciją iš Rusijos į užsienio, dalis išliko beveik nepakitusi - 10 %.

Tačiau 2022 m. įvyko šuolis - į užsienį persikėlė 30 % ORCID registruotų mokslininkų.

Taigi iš Rusijos išvyko daugiau kaip 600 mokslininkų, o pasirinkusiųjų kitą darbą užsienyje dalis išaugo tris kartus.

Atsižvelgiant į tai, kad duomenų bazės naudotojams prireikia maždaug metų, kol jie pakeičia darbo vietą, bendras su Rusija ryšius nutraukusių asmenų skaičius gali priartėti prie 1 600 žmonių, rašo "Novaja gazeta".

Jei taip pat atsižvelgsime į atleidimus iš Rusijos organizacijų, naujos šalies įtraukimą į profilį nenurodant darbo vietos arba įrašų apie darbą Rusijoje ištrynimą, iš šalies išvykusių mokslininkų skaičius padidės 900 žmonių.

Iš viso, konservatyviais vertinimais, šalį galėjo palikti 2 500 mokslininkų.

Didžiausias mokslininkų nutekėjimas (23 proc.) teko Maskvos universitetams: Aukštajai ekonomikos mokyklai, Maskvos valstybiniam universitetui, Maskvos valstybiniam universitetui, Skolkovo ir Maskvos fizikos ir technologijų institutui.

Pasikeitė ir mokslininkų migracijos kryptys.

Prieš karą trys pagrindinės migracijos šalys buvo JAV, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

Prasidėjus karo veiksmams trečiąją vietą užėmė Izraelis - persikėlimų į jį dalis padidėjo 175 proc.

Absoliutūs lyderiai pagal augimą buvo Uzbekistanas, Armėnija, Kirgizija ir Jungtiniai Arabų Emyratai - ten persikėlusių mokslininkų dalis viršijo 1 % visų išvykusiųjų, o vidutinis augimas siekė 300 %.

Dėl mokslininkų nutekėjimo sumažėjo leidybinė veikla ir Rusijos mokslinių publikacijų dalis.

Aukštosios ekonomikos mokyklos Strateginių tyrimų ir žinių ekonomikos instituto vertinimu, Rusija pagal tarptautinių publikacijų skaičių jau nukrito į 11 vietą ir grįžo į 2016-2017 m. lygį.

Remiantis pačių mokslininkų pastebėjimais, sumažėjo ir mokslinių publikacijų bei paraiškų studentų stipendijoms gauti kokybė.

Tikėtis, kad mokslo žmonės greitai grįš į Rusiją, neverta, sako pašnekovas iš mokslo sferos.

Anot jo, per pastaruosius 20 metų vyravo jausmas, kad Rusijoje galima užsiimti mokslu, todėl kažkas grįžo ir gyveno už dvi šalis, tačiau dabar "ši reputacija prarasta".

"Kai ji žlunga, neatsigauna per metus ar dvejus.

Vėl prireikia dvidešimties metų", - reziumavo pašnekovas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder