Pasaulinės klajoklių žaidynės Astanoje: tokius vaizdus matęs tik retas

Sekmadienio vakaro atidaryme, dėl kurio buvo blokuota teritorija aplinka areną ir sutelktos sustiprintos saugumo pajėgos, garbės svečiais buvo Kazachstano prezidentas Kasimas-Žomartas Tokajevas, Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas, Kirgizijos prezidentas Sadyras Žaparovas, Mongolijos prezidentas Ukhnaginas Kurelsukas, Tatarstano prezidentas Rustamas Minikanovas, Sakha (Jakutija) vadovas Asenas Nikolajevas ir Pasaulio etnosporto konfederacijos prezidentas Necmedinas Bilalas Erdogans.

Iškilminga procesija - žaidynėse dalyvaujančių komandų pristatymas - truko beveik 2 valandas, kadangi V-osiose Pasaulio klajoklių žaidynėse Kazachstane dalyvauja daugiau nei 2 tūkst. sportininkų iš 89 pasaulio šalių. 

Podiumu tarp kitų žengė baltarusių, latvių, lenkų ir estų komandos, o štai Lietuvos atstovų žaidynėse nebuvo.

Komandų prisistatymas buvo išskirtinis - į sceną žengiančias sportininkus vedė raiti, šarvais vilkintys kazachų kariai, didžiuliame ekrane švietė šalių vėliavos, o tribūnose sumontuotos lemputės mirksėjo valstybių pavadinimus.

Pirmadienį varžybos tądien vyko Astanos priemiestyje įkurtame etnografiniame aule ir šalia esančiame hipodrome. 

Čia vienoje pusėje nacionaliniais kostiumais vilkintys vyrai ir moterys varžėsi šaudyme iš lanko, kitoje - šaudyme iš lanko jojant. 

Jojikai, nepaisant atrodytų sudėtingų sąlygų, pademonstravo puikius rezultatus ir nemažai strėlių smigo tiesiai į taikinių centrą.

Tik vyrai išbandė jėgas audaryspako rungtyje. Pastarasis yra vienas iš nacionalinių kazachų sporto šakų, o jo tikslas - sėdint balne išversti iš balno savo priešininką. 

Teigiama, kad klajokliai šį žaidimą sugalvojo siekdami priversti karius tobulinti žigo valdymo meną ir savo fizinę formą, todėl jis sutinkamas ir kitose klajoklių gentyse. 

Pasak vietos gyventojų, žirginio sporto šakų gausa stebinti neturėtų, nes žirgai (kurių, skirtingai nuo arklių, nevalgo) vaidina svarbų vaidmenį kasdieniame kazachų gyvenime - tai vis dar yra pagrindinė transporto priemonė atokiau nuo miestų esančiuose aūluose, o mokytis jodinėti vaikai pradeda nuo mažumės.

Taip pat sėdint ant žirgų buvo kovojama ganėtinai žiauriame ir agresyviame komandiniame žaidime kokpar, kuriame „kamuoliu" yra ožkos skerdiena arba, kaip buvo per žaidynes, jos imitacija. 

Beje, iš pradžių vietoj ožkų skerdenos kazachai šiam žaidimui naudojo vilko skerdeną, o pavadinimas kokpar reiškia mėlyną vilką.

Senovėje aulai kokparą žaidė visoje stepėje. Pagal žaidimo taisykles, vilko skerdena turėjo būti atgabenta į jurtą, o ne į katilą, kaip yra dabar. 

Tik tuo atveju, jei skerdena buvo namo viduje, laimingasis tapdavo teisėtu jos savininku. Iš esmės kiekvienas žaidė už save, tačiau varžytis buvo leista ir kelių žmonių komandoms.

Šį kartą varžėsi ne pavieniai sportininkai, o skirtingų šalių komandos; aistrų, aštrių momentų ir susidūrimų varžybų metu netrūko.

Vietiniai patikslino, kad kokpar naudojami arkliai specialiai mokomi būti agresyvūs, o dėl skerdienos kovojantys sportininkai yra tiek treniruoti, kad pagal jų kūno sandarą galima studijuoti žmogaus raumenų anatomiją. 

Tai suprantama, kadangi reikia ne tik išsilaikyti balne, kai tave stengiasi iš jo išmesti, bet dar prispaudus koja „kamuolį" jį sėkmingai nugabenti į priešininkų aikštelės galą.

Iš viso iki rugsėjo 13-sios truksiančiose žaidynėse sportininkai varžosi ir varžysis 21-oje disciplinoje, kuri apims jojimą, imtynes, galiūnų rungtis, medžioklę su plėšriaisiais paukščiais, intelektualinius žaidimus ir kt. 

Lietuvos gyventojams turėtų būti pažįstamas togyz kumalakas - klajoklių piemenų sugalvotas loginis žaidimas, kažkuo primenantis šaškes. 

Mūsų šalyje jau veikia šio žaidimo federacija, vyksta tarptautinės varžybos, todėl gali būtii, kad į kitas Pasaulines klajoklių žaidynes keliaus ir mūsų šalies atstovai.

Žaidynių metu nebuvo pamiršti ir tie, kurie stebėti kovų nenorėjo. Etnografiniame aule visą pirmadienį triūsė kalviai ir audėjai, repetavo ir pasirodymus rengė meniniai skirtingų šalies regionų kolektyvai, į savo pasirodymus įtraukiantis ir žiūrovus, vyko muzikiniai pasirodymai, o visi norintys galėjo išmėginti jėgas tiek tradiciniuose kazachų žaidimuose, tiek prie šaškių ar šachmatų stalų.

Truputis žaidynių istorijos

Sporto ir kultūros renginys - klajoklių žaidynės - pirmą kartą buvo sumanytas ir įgyvendintas Kirgizijoje lygiai prieš 10 metų, todėl ir Astanoje pirmoji žengė gausi kirgizų komanda, kurios dalyviai kartu nešėsi ir medžioklės rungtyje dalyvausiančius plėšriuosius paukščius. Pirmose žaidynėse dalyvavo 583 sportininkai iš 19 šalių.

Antrosios ir trečiosios žaidynės taip pat vyko Kirgizijoje, Cholpon-Ata mieste, ketvirtąsias, vykusias prieš 2 metus, Izniko mieste surengė taip pat gausią delegaciją į pastarąsias atsiuntusi Turkija.

Žaidynės, tradiciškai, apima ne tik aktyvų fizinį sportą, bet ir intelektualines varžybas, kadangi tokio tipo žaidimai taip pat yra neatsiejama klajoklių gyvenimo dalis. 

Taip žaidynių metu vyks moksliniai ir etnokultūriniai renginiai, o Pasaulio klajoklių žaidynės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Žaidynių dvasia gyveno ir visa Astana - apie jas skelbė reklaminiai plakatai, vyko žaidynių proga organizuojami artistų pasirodymai, miesto parke ir kitose lankytinose vietose išdygo jurtose, kuriose prekeiviai siūlė paragauti tradicinių kazachiškų patiekalų ar įsigyti suvenyrų.