Paveikti žmonių gyvenimai: biologas pasakoja apie mirtingiausią ugnikalnį Žemėje

Tai atskleidė amerikiečių biologas Skotas Traversas savo skiltyje žurnale „Forbes“.

Mokslininkas pasidalijo mintimis, kad Tamboros ugnikalnio išsiveržimo padariniai panardino pasaulį į vadinamuosius „metus be vasaros“. 

1816 m. tebėra šalčiausi metai nuo tada, kai pradėti fiksuoti orų įrašai.

Pasak biologo, ugnikalnių išsiveržimai labai paveikė Europos orus. 

Pavyzdžiui, 1815 m. įvyko Vaterlo mūšis, kuris buvo nesėkmingas buvusiam Prancūzijos imperatoriui Napoleonui I Bonapartui. 

Traversas mano, kad taip nutiko dėl to, kad tų metų vasara turėjo būti sausa, tačiau pasirodė, kad tai buvo stiprių liūčių sezonas.

Traversas taip pat prisiminė, kaip Tamboros išsiveržimas paveikė Kinijos Junano provincijos gyvenimą. 

Ji garsėjo derlingais slėniais ir vidutinio klimato zonomis, kurios idealiai tiko ryžiams ir kitoms pagrindinėms kultūroms auginti, tačiau dėl klimato kaitos 1815-1818 m. provincijoje buvo prastas derlius. 

Dėl to Junano gyventojai kentėjo nuo bado.

Biologas pabrėžė, kad tuomet lietūs užtvindė laukus, o šalnos sunaikino pasėlius. Be to, maisto kainos šoktelėjo iki rekordinių aukštumų, todėl ūkininkai pradėjo dažniau auginti opiumą, nes jis pasirodė esąs patikimesnė piniginė kultūra.

Tamboros pelenų sukeltos klimato anomalijos išplito toliau į Europą, kur taip pat buvo užfiksuotas derliaus nepakankamumas, sukėlęs badą visame žemyne, pabrėžė Traversas. 

Grūdų trūkumas padidino maisto produktų kainas, o nuo to ypač nukentėjo arkliai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs žemės ūkiui, transportui ir prekybai.

Šaltinis: unian.net