Per Lietuvą atvykę migrantai jau filmuojasi Vokietijoje

Vokietijos politikai ir piliečiai jau kuris laikas neramiai dairosi į rytinį Europos Sąjungos pakraštį, kur siena su Baltarusija patiria „streso testą“. 

O šalies žiniasklaida vis praneša apie migrantus, besiveržiančius į Bendriją ar jau sulaikytus Lietuvos, Latvijos, Lenkijos pasienyje.

Įvykių vertinimų spektras medijose – platus: nuo užuojautos migrantams, tapusiems Baltarusijos diktatoriaus „hibridinio karo ginklu“, iki palaikymo Lietuvos, Lenkijos, Latvijos pasienio tarnyboms, nuo kurių darbo sėkmės priklausys į Vokietiją šiuo keliu atvykusiųjų skaičius.

Nes niekam net nekyla abejonė, jog galutinis šių migrantų tikslas – Vokietija. Kaip rodo dienraščio „Die Welt“ iš Vokietijos saugumo tarnybų gauta nelegalios migracijos analizė, „Vokietijoje jau nustatytas padidėjęs skaičius neteisėtai sieną kirtusių migrantų, patekusių į ES per Baltarusiją“.

Šiais metais policija nustatė maždaug 250 šiuo keliu „kontrabandininkų įvežtų asmenų“. Visi nelegaliai atvežtieji pasiprašė prieglobsčio.

„Remiantis konfidencialiu analizės dokumentu, ši „antrinė migracija“ per Lenkiją į Vokietiją daugiausia vyko automobiliais ir sunkvežimiais; vairuotojai „kai kuriais atvejais buvo Gruzijos ir Sirijos piliečiai“, – informuoja „Die Welt“.

Filmavo migrantus savo nelegalaus verslo reklamai

Dauguma sulaikytųjų asmenų turėjo Irako išduotus kelionių pasus, kiti federalinei policijai aiškino, esą, asmens dokumentus iš jų atėmė žmonių kontrabandininkai arba Lietuvos tarnybos.

Galiausiai buvo „nustatyta atvejų, kuomet Irako piliečių pasai buvo įsiūti į migrantų drabužius“.

Vokietijoje policijos apklausinėti irakiečiai pasakojo, kad „kelionės iš Minsko į Baltarusijos pasienio regioną metu juos lydėjo juodais drabužiais vilkintys vyrai, kai kurie – ginkluoti ir kaukėti. Naudotos transporto priemonės neturėjusios valstybinių numerių ar kitų ženklų, o langai buvę užtamsinti“.

Be to, „kai kurie sulaikytieji pasakojo, jog kontrabandininkai, išlaipinę juos Vokietijoje, filmavo ir reikalavo sakyti „I am in Germany“ („Esu Vokietijoje“ – red.), kiti, pasiekus kelionės tikslą Vokietiją, turėjo pasidaryti asmenukę“.

„Tai veikiausiai daryta nusikaltėliškos žmonių kontrabandos organizacijos „reklamai“, – rašoma saugumo tarnybų vidinės analizės dokumente, iš kurio cituoja „Die Welt“.

Viskas priklausys nuo latvių, lietuvių, lenkų pasieniečių sėkmės

Analizėje prognozuojama, kad „atvykimas į Vokietiją esmingai priklausys nuo Baltarusijos spaudimo kaimyninėms ES šalims ir nuo pasienio policijos priemonių sėkmės Lenkijoje, Lietuvoje bei Latvijoje. Didžioji dalis iš Baltarusijos į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją nelegaliai atvykusių migrantų ir pabėgėlių nesiekia ten visam laikui likti“, – cituoja dokumentą dienraštis.

ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ spėjimu, Baltarusijoje šiuo metu dar esama nuo 3000 iki 11 000 irakiečių.

„Die Welt“ primena, jog Vokietija yra „daugelio žmonių, neteisėtai atvykusių į ES iš Baltarusijos, tikslas jau vien dėl to, jog čia gyvena didžiausias skaičius Europoje esančių Irako piliečių (220 778, Švedijoje – 25 896)“.

Net ir 2020 metais, kai dėl koronaviruso mobilumas buvo gerokai apribotas, politinio prieglobsčio Vokietijoje pasiprašė daugiau nei 100 000 žmonių – kitaip tariant, nemažas miestas. Šiais metais iki liepos pabaigos tokių prašytojų jau buvo 72 000, vien liepos mėnesį – 12 000. Didžioji dalis prieglobsčio prašytojų atvyksta į Vokietiją neteisėtai iš saugių kaimyninių valstybių, tačiau, kaip taisyklė, jiems nei kliudoma neteisėtai kirsti sieną, nei atsakinga valstybė pasirūpina juos grąžinti atgal, – rašo „Die Welt“.

Artėjant rinkimams į Bundestagą, migracijos temos vengiama

Nauja migracijos į Vokietiją banga galėtų gerokai permaišyti partijų pozicijas kovoje dėl vietų būsimame Bundestage, rinkimai į kurį vyks rugsėjo 26 d. Iki šiol viešose partijų diskusijose ir priešrinkiminiuose kandidatų į kanclerius pasisakymuose migracijos temos vengta, kiek tik įstengta.

Nors, kaip rodo gyventojų apklausos, būtent migracijos klausimas piliečiams yra vienas iš labiausiai rūpimų: pagrįstai baiminamasi dėl to, kaip ilgai vis naujus socialinės pašalpos gavėjus atlaikys socialinė sistema, būgštaujama dėl besiplečiančių paralelinių visuomenių, stringančios integracijos – tiek kultūrinės, tiek ir į darbo rinką, dėl didėjančio butų stygiaus ir atitinkamai kylančių nuomos kainų (juk kasmet į šalį atvyksta didelis miestas!), pagaliau – dėl mažėjančio saugumo šalyje.

Raminančiai vokiečius turėtų veikti dienraščio pateikta informacija, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas leido rytinio Europos pakraščio šalims neįleisti į savo teritoriją per Baltarusiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų. Tokį sprendimą EŽTT priėmė po to, kai padedami migracijos rėmėjų, į teismą kreipėsi Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje įstrigę afganai ir grupė Latvijos pasienyje įstrigusių irakiečių.

Strasbūro teismas įpareigojo Varšuvos ir Rygos vyriausybes imtis pagalbos priemonių: pasirūpinti maistu, vandeniu, drabužiais, medicinine pagalba ir, jei įmanoma, laikinai apgyvendinti.

Drauge nurodoma, jog valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas užsieniečių buvimą jų teritorijose ir šių asmenų išsiuntimą, vadovaudamosi visuotinai priimtomis tarptautinės teisės normomis ir savo įsipareigojimais, įskaitant susijusius su Europos žmogaus teisių konvencija, – informuoja „Die Welt“.

ES turėtų aiškiai pasakyti: kas vyks per Baltarusiją, tas prieglobsčio negaus

Vokiečių skaitytojų reakcija po straipsniais apie Lietuvos ir Lenkijos pastangas neįsileisti iš Baltarusijos besiveržiančių migrantų – vienaprasmiška: dėkingumas. Anot vieno „Die Welt“ skaitytojo, „Lenkija ir Lietuva laikosi Šengeno susitarimo bei įsipareigojimo saugoti ES išorinę sieną. Jos už tai nusipelno padėkos“.

„Ir toliau taip, Lenkija! Ir toliau taip, Lietuva! Ir toliau taip, Graikija! Labai jums ačiū, kad saugot mūsų sienas!“ – pilasi nuoširdžios registruotų dienraščio „Die Welt“ skaitytojų padėkos.

Daug komentatorių, suvokdami, kad migracija nesiliaus, kritikuoja neryžtingą Europos Sąjungos vadovų elgesį. Kaip antai šiame komentare, kurio autorius abejoja, ar pasienyje su Baltarusija dar ilgai pavyks sulaikyti migrantus:

„1. Lukašenka turi laiko, be to, ateina ruduo ir žiema.

2. Bus keletas širdį graudinančių vaizdų su moterimis ir vaikais.

3. Vokietijoje jau bus po rinkimų.

4. Kitaip nei prie Alezijos, Europoje dabar nėra Gajaus Julijaus Cezario, kuris uždarytų vartus (nuoroda į Romos imperatoriaus Julijaus Cezario įsakymu 52 m. prieš Kristų apie apsuptą Alezijos miestą pastatytą 18 km dvigubą sieną su įtvirtinimais – red.)

5. Šios varganos situacijos akivaizdoje bus „europinis sprendimas“, iš kurio seks 6. Didžioji migrantų dauguma anksčiau ar vėliau atsidurs Vokietijoje.“

„Migracija taps kiekvienos šalies, turinčios gerą socialinę sistemą, problema“, – pastebi kairės orientacijos savaitraščio „Die Zeit“ skaitytojas po rugpjūčio 22 d. skelbtu Johannos Roth reportažu iš Vydėnų ir Rūdninkų, kur žurnalistė kalbino vietos gyventojus bei migrantus.

Ne vienas „Die Zeit“ skaitytojas kritikuoja atsakingus Europos Sąjungos politikus už tai, kad šie „teisę į politinį prieglobstį supainiojo su de facto imigracija“ ir nesiryžta atvirai to pripažinti bei atitinkamai keisti politiką.

O baigti cinišką A. Lukašenkos žaidimą su migrantais būtų galima, anot vieno „Die Zeit“ skaitytojo, labai paprastai, – tiesiog ES turėtų labai aiškiai ir garsiai komunikuoti: kas per Baltarusiją mėgins neteisėtai patekti į ES, tas negalės pateikti prašymo prieglobsčiui. Baltarusijos piliečiams, žinoma, tai netaikytina.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder