Per metinę spaudos konferenciją Putinas gyrėsi laimėjimais Ukrainoje ir svaidėsi grasinimais

Prasidėjus dar vienai karo žiemai, V. Putinas jau keletą dienų rusams kartoja, kad jei diplomatija nesuveiks, Maskva likusią rytinės Ukrainos dalį pasiims jėga.

2022 m. vasario mėn. jo pradėta plataus masto invazija į Ukrainą tapo didžiausiu kariniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, nusinešusiu tūkstančius gyvybių abiejose pusėse.

Nuo tada Rusija gyvena su didžiulėmis Vakarų sankcijomis ir nuo sovietų laikų nematytomis vidaus represijoms prieš disidentus. Kritika dėl Ukrainos puolimo Rusijoje yra draudžiama, o už pasisakymus prieš jį Maskva nubaudė tūkstančius savo piliečių. Visi Putino politiniai oponentai yra tremtyje, kalėjime arba mirę.

„Mūsų kariai žengia į priekį visoje kontaktinėje linijoje... priešas traukiasi visomis kryptimis“, – aiškino V. Putinas per renginį, kuris buvo transliuojamas didžiuosiuose ekranuose visose Rusijos miestuose.

„Esu įsitikinęs, kad iki šių metų pabaigos mes dar sulauksime naujų pergalių“, – pridūrė jis, vardydamas Ukrainos miestus, į kuriuos taikosi jo armija.

Maskvoje Kremliaus ir Raudonosios aikštės apylinkėse buvo sustiprintos saugumo priemonės, kai kurios zonos buvo uždarytos pėstiesiems. Naujienų agentūros AFP žurnalistai miesto gatvėse matė dešimtis policijos automobilių ir specialiųjų tarnybų pareigūnų.

V. Putinas kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams stengiantis padėti Kyjivui išvengti JAV spaudimo pasirašyti Donaldo Trumpo administracijos brukamo susitarimo, kuris, daugelio nuomone, prilygtų faktinei Ukrainos kapituliacijai, o Kremliui siekiant, kad derybose dėl taikos susitarimo Europa nedalyvautų.

Aštrindamas savo retoriką, Rusijos vadovas šią savaitę ES lyderius pavadino „paršeliais“ ir grasino „karinėmis priemonėmis“ užimti likusią Ukrainos teritoriją, kurią paskelbė priklausančia Rusijai, jei derybos žlugtų.

Penktadienio kalboje jis taip pat grasino, kad ES būtų sulaukusi „rimtų“ pasekmių, jei bloko valstybės narės ketvirtadienį būtų įgyvendinusios pasiūlymus panaudoti Europoje įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos gynybai finansuoti. Šiuos planus V. Putinas vadino „apiplėšimu“.

„Kodėl jie negali įvykdyti šio apiplėšimo? Nes pasekmės plėšikams gali būti labai rimtos“, – penktadienį grasino jis.

V. Putinas taip pat ragino nesureikšminti nuogąstavimų dėl Rusijos ekonomikos sulėtėjimo. Jis aiškino, esą Rusijos ekonomika yra stabili ir atrodo geriau nei vangiai augančios ekonomikos visoje Europoje.

AFP žurnalistai pažymi, kad Rusijos ekonomika balansuoja ant recesijos ribos, o jos augimo rodiklis siekia vos aukščiau nulio.

Griežtai surežisuotoje televizijos laidoje V. Putinas atsakinėjo į žurnalistų klausimus ir skambučius iš žmonių, gyvenančių visose 12 Rusijos laiko juostų. Kremlius teigė, kad prieš transliaciją Rusijos piliečiai atsiuntė beveik tris milijonus klausimų.