Vandeningasis sluoksnis, besitęsiantis nuo Niu Džersio iki šiaurės Meino valstijos, buvo tiriamas „Ekspedicijos 501“ metu: tyrimo metu buvo išgręžta keletas iki 400 m gylio gręžinių.
Analizė parodė, kad vandens druskingumas atitinka geriamajam vandeniui rekomenduojamus standartus. Ekspertų vertinimu, šio rezervuaro atsargų pakaktų tokiam megapoliui kaip Niujorkas aprūpinti 800 metų.
Remiantis JT duomenimis, jau po penkerių metų pasaulinė gėlo vandens paklausa viršys jo pasiūlą 40 proc.
Jūros lygio kilimas dėl klimato kaitos veda prie pakrančių gėlo vandens šaltinių užteršimo, o augantis pramoninis vandens suvartojimas dar labiau pagilina problemą.
Mokslininkai turi išsiaiškinti vandens kilmę ir amžių, kad galėtų nustatyti, ar šis išteklius yra atsinaujinantis.
Tyrimų rezultatai parodys, ar vanduo yra tinkamas gerti. Tačiau tokio vandens gavyba pareikalaus spręsti rimtas technines ir ekologines problemas, įskaitant užteršimo riziką ir didelę gavybos kainą.
Tyrimų rezultatai gali turėti pasaulinę reikšmę, nes panašūs povandeniniai vandeningieji sluoksniai greičiausiai egzistuoja ir prie kitų žemynų krantų ir gali padėti spręsti gėlo vandens trūkumo problemą daugelyje pasaulio šalių.

Rašyti komentarą