Po G.Landsbergio pareiškimo – Kinijos įtūžis ir Lietuvos verslininkų klausimai

(7)

Lietuvos sprendimas trauktis iš Kinijai svarbios ekonominio ir politinio bendradarbiavimo platformos, kurioje daugiausia dalyvauja Vidurio ir Rytų Europos šalys, neliko be atgarsio Pekine. Komunistinei valdžiai lojali žiniasklaida pareiškė, kad vienintelis sprendimo trauktis iš 17+1 formato motyvas – noras įsiteikti JAV.

Lietuvos verslininkų pozicijos skiriasi – vieni tai sveikina kaip drąsų žingsnį, kuriuo baigiamas nenaudingo nuolaidžiavimo etapas, kiti kelia klausimą, ar nutraukusi devynerius metus veikusį formatą Lietuvos valdžia turi planą B.

Bendradarbiavimo formate 17+1 su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis Lietuva dalyvavo devynerius metus, nuo 2012-ųjų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis 15min praėjusį šeštadienį, lygiai prieš savaitę, patvirtino, kad šį mechanizmą palieka – jo žodžiais, „Lietuva nebelaiko savęs 17+1 dalyve ir nebedalyvauja šios iniciatyvos veikloje“.

Jis pareiškė, kad šis formatas skaldo Europos Sąjungą ir paragino bendriją kalbėtis su Kinija vienu balsu 27+1 formatu.

Kinijos laikraštis: nori padaryti įspūdį

Komunistinei valdžiai lojalus dienraštis „Global Times“ paskelbė, komentarą, kuriame pareiškė, kad visi Lietuvos „naratyvai, nukreipti prieš Kiniją, yra tik simboliniai. Jie laikinai atkartoja JAV strategiją prieš Kiniją“.

„Neturėtumėme pykti. Lietuva – maža šalis, kurios populiacija mažesnė nei rajono viename didžiųjų Kinijos miestų“, – rašoma komentare.

„Lietuva aiškiai nori pabrėžti savo pasitraukimą ir padaryti įspūdį kai kurioms Vakarų galioms, ypač JAV, kad daro gerą dalyką. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apkaltino Kiniją skaldant Europą per 17+1 mechanizmą tarsi baimindamasis, kad Kinija bus abejinga Lietuvos pasitraukimui“, – rašoma straipsnyje.

V.Ušackas: ar yra alternatyva?

Kinijoje verslą plėtojančios aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ valdybos narys, buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas mano, kad Lietuva turi ieškoti balanso santykiuose su Kinija.

Organizatorių nuotr.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vygaudas Ušackas

Jo nuomone, prieš pasitraukiant iš 17+1 platformos Lietuvai reikėjo užsitikrinti didžiųjų Europos šalių principinį sprendimą bendrauti su Kinija ES rėmuose, o ne dvišaliu formatu.

„Tiek ekonomiškai, tiek politiškai Kinija yra sunkus partneris, bet priimant tokius drąsius kategoriškus sprendimus, reikia įvertinti, kad Kinija greitai pralenks JAV ir taps didžiausia pasaulio ekonomika.

Be to, tai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, be kurios nepriimami sprendimai svarbiausiais taikos ir karo klausimais“, – 15min sakė V.Ušackas.

Jo teigimu, Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato didelės tiesioginės įtakos verslo ryšiams neturės, nes prekybinius santykius reguliuoja ES susitarimai. Mano palinkėjimas, kad mes neatrodytume išsišokėliai.

Pasak V.Ušacko, ES santykiai su Kinija yra įvairiapusiai – ji yra partnerė ekonomikoje, konkurentė technologijų srityje ir oponentė vertybiniais klausimais. „Mano palinkėjimas, kad mes neatrodytume išsišokėliai, svarstytume ir kurtume santykius su viena iš galingiausių pasaulio valstybių ne vien tik juoda ar balta darbotvarke.

Lietuvai neišmintinga komunikuoti vien kritiką ir oponavimą“, – kalbėjo V.Ušackas.

Archyvų nuotr.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kinijos vėliava

„Avia Solutions Group“ su Kinijos valstybės valdomomis bendrovėmis vysto bendras įmones, kurios užsiima pilotų mokymu, lėktuvų lizingavimu ir remontu. Lietuvos vyriausybė yra apribojusi kai kurias šios įmonės investicijas į strateginius objektus dėl ryšių su Rusija. Bendrovė tai skundžia teisme.

Didelės rizikos nėra?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai teigia pasisakantys už vieningą ES poziciją bendraujant su Kinija ir kol kas nemato ženklų, kad pasitraukimas iš 17+1 formato turėtų reikšmingos įtakos.

„Mes negalime pasakyti, kad formatas 17+1 mums, kaip verslui, kūrė kažkokią labai didelę pridėtinę vertę.

Neaišku, kokia bus atsakomoji reakcija, galbūt tą pajaus kažkokios mūsų pavienės įmonės. Kinijos rinka savo apimtimi yra labai svarbi Lietuvos pramonei ir verslui, bet kol kas sakyti, kad šitas išstojimas jau rytoj atneš mums krizę, mes negalime“, – 15min sakė konfederacijos prezidento patarėja korporatyvinei komunikacijai Daiva Rimašauskaitė.

Jos teigimu, Lietuvos ir kitų Europos šalių verslo ryšius su Kinija pastaruoju metu labiausiai paveikė koronaviruso pandemija – tiekimo grandinių trūkinėjimas krizės metu skatina gamybos sugrįžimą į Europą.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad Lietuva turi labai neigiamą prekybos balansą su Kinija, todėl rizikos prekybai yra ribotos.

Archyvų nuotr.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Mes importuojame iš jų daug produkcijos, bet kadangi dabar tos produkcijos alternatyvų atsiranda kitose šalyse, ypatingai Pietryčių Azijos šalyse, manau, kad vis dažniau mes matysime ne Made in China, bet Made in Vietnam ar Made in Philippines“, – 15min sakė jis.

Lietuvos eksportas į Kiniją pernai viršijo 300 mln. eurų. Daugiausia Lietuva eksportuoja javus, baldus, medieną. Iš Kinijos Lietuva importavo prekių už 1,2 mlrd. eurų.

„Aišku, ta rinka didelė, ji viliojanti, kaip didžiulis saldainis, bet ji tuo pačiu yra ir tolima, su savo tam tikra specifika“, – teigė jis.

Kol kas sakyti, kad šitas išstojimas jau rytoj atneš mums krizę, mes negalime. Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvai, kaip sąlyginai nedidelei šaliai, reikėtų siekti bendros ES pozicijos prekybiniais klausimais.

„Jeigu mes būsime besiblaškantys tarp Rytų ir Vakarų arba tarp JAV ir Kinijos, manau, kad gali pasibaigti pakankamai liūdnai bendrai Europos Sąjungai ilguoju laikotarpiu“, – teigė jis.

Žvilgsnis į neišnaudotas rinkas

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius Lietuvos pasitraukimą iš 17+1 formato vadina drąsiu žingsniu.

„Puiku, kad mes imamės tam tikros lyderystės, tokia lyderystė, išeinant iš kažko, tuo pačiu atkreipia į save dėmesį, o kai kur ir sustiprina pozicijas“, – 15min teigė jis. Įvertinus laikotarpį, kai Lietuva priklausė šiam formatui, naudos, pasak R. Varkulevičiaus, būta nedaug.

Kinija esą nelaikė mažų šalių, tuo metu ir Lietuvos, lygiavertėmis partnerėmis, jautė, kad būdama didžiąja pasaulio ekonomika, gali diktuoti savo sąlygas. Toks ekonominis nuolaidžiavimas, pasak R. Varkulevičiaus, galiausiai veda prie „konkurencinio agresyvumo“, todėl reikalinga parodyti „savo kietą stuburą“, ką padarė Lietuva.

Tačiau vien išeiti iš formato – nepakanka, pažymėjo jis. „Griežtos pozicijos iš užsienio reikalų ministerijos yra sveikintinos, bet po to turi sekti labai konkretūs žingsniai. Pasakėme, kad išeiname, bet ką toliau darome?“ – svarstė jis bei ragino artimiau imti bendradarbiauti su kitomis valstybėmis regione – Vietnamu, Malaizija, Japonija, Taivanu ir kitomis šalimis.

Archyvų nuotr.

123RF.com nuotr./Taivanas

Indijos, ramiojo vandenyno regionas, pasak V. Varkulevičiaus, išnaudojamas nepakankamai, todėl Lietuvai reikia nusimatyti aiškią programą, kur ir kokiomis priemonėmis žadama investuoti. Jis taip pat tikisi, kad kitos Baltijos valstybės paseks Lietuvos pėdomis ir ilgainiui taip pat pasitrauks iš 17+1 formato.



 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder