Po JAV atakų prieš Larako salą Hormuzo sąsiauryje, Iranas sudavė atsakomuosius smūgius
Jordanijos armija netrukus po Irano pareiškimo nurodė perėmusi aštuonias raketas, tačiau jų kilmės šalies nenurodė.
Šie smūgiai buvo suduoti po to, kai Jungtinės Valstijos sekmadienį atskleidė užpuolusios Irano raketų paleidimo įrenginius Larake – mažoje saloje Hormuzo sąsiauryje.
Vašingtonas pareiškė, kad jo atakos buvo skirtos užkirsti kelią Iranui paleisti daugiau jūrinių minų į sąsiaurį, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo pranešta apie baigtą sprogmenų valymą iš šio strateginio vandens kelio.
Revoliucijos gvardija teigė, kad per JAV smūgius būta „aukų“, o jų sekęs išpuolis Jordanijoje buvo „atsakas į JAV ir cionistų oro agresiją“.
Strateginiai pokyčiai ir ekonominis karas
Pastarosiomis savaitėmis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija, patirdami didelį vidaus ir tarptautinį spaudimą nutraukti karinę kampaniją, pirmenybę teikė „ekonominiam karui“, o ne kariniams smūgiams.
Iš pradžių planuotas kaip trumpalaikis, konfliktas išsitęsė jau iki pusės metų ir jo pabaigos dar nesimato.
Teheranas faktiškai blokavo Hormuzo sąsiaurį – strateginį jūrų kelią, kuriuo iki JAV ir Izraelio karo pradžios vasario 28 d. gabenta 20 proc. pasaulio naftos.
Diplomatinėmis pastangomis, kurioms vadovauja tarpininkai, įskaitant Pakistaną ir Katarą, mėnesių mėnesius bandoma užbaigti šį karą.
Nors balandžio mėnesį buvo sutarta dėl paliaubų, o birželio mėnesį pasirašytas supratimo memorandumas dėl galutinės taikos sutarties, susitarimo pasiekti nepavyko, todėl Vašingtonas paskelbė Teheranui „ekonominį karą“.
JAV karinio jūrų laivyno vykdoma Irano uostų blokada riboja benzino tiekimą Irane vidaus gamybos trūkumo metu.
Poveikis regionui ir naftos kainų šuolis
Balandžio mėnesio paliaubos nutraukė pačius intensyviausius kovos veiksmus, tačiau pavieniai išpuoliai, daugiausia apie Hormuzo sąsiaurį, prislopino galutinio taikos susitarimo perspektyvas.
Paskutinis JAV smūgis Iranui prieš sekmadienį įvyko liepos 29 d., atsakant į „bandymą netikėtai užpulti JAV pajėgas“ regione.
Per visą karą Iranas priešinosi smogdamas JAV objektams ir sąjungininkams Persijos įlankos regione – Katare, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Saudo Arabijoje, Bahreine, Kuveite ir Omane, įtraukdamas į konfliktą platų regioną.
Strateginio vandens kelio uždarymas sukėlė didelių ekonominių sunkumų visame pasaulyje: kilo logistikos ir tiekimo grandinių krizės, pabrango ir pritrūko trąšų bei energijos išteklių.
Po žinių apie atsinaujinusius JAV smūgius Iranui pakilo naftos kainos.
Tarptautinis etalonas „Brent“ žaliavinė nafta pirmą kartą per mėnesį vėl viršijo simbolinę 90 JAV dolerių už barelį ribą. Intensyviausių kovų metu naftos kaina pirmą kartą per kelis dešimtmečius buvo peržengusi 120 JAV dolerių už barelį ribą.
Šaltinis: Euronews.com
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą