Praradus trečdalį Juodosios jūros laivyno, Putinas atstatydino karinio jūrų laivyno vadovą

61 metų N. Jevmenovą, kuris nuo 2019 m. ėjo karinio jūrų laivyno vado pareigas ir anksčiau vadovavo Šiaurės laivynui ir Ramiojo vandenyno laivyno povandeninėms pajėgoms, pakeis admirolas Aleksandras Moisejevas, taip pat povandenininkas, kuriam 2011 m. už sėkmingus raketų paleidimus iš strateginio povandeninio laivo buvo suteiktas Rusijos didvyrio vardas.

Apie A. Moisejevo paskyrimą laikinuoju vyriausiuoju vadu jau pranešta vyriausiojo vado biuro darbuotojams, teigia "Fontankos" šaltiniai.

Kartu, pasak jų, artimiausiu metu jis gali atsikratyti priesagos VRIO.

Karinių jūrų pajėgų vado pasikeitimas įvyko po didelių nuostolių Juodosios jūros laivyne, kuris vien per pastarąjį mėnesį neteko dar dviejų laivų, o nuo karo pradžios prarado beveik trečdalį savo kovinės galios.

Kovo 4-5 d. naktį Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GUR) specialiosios pajėgos sunaikino naujausią Juodosios jūros laivyno patrulinį laivą "Sergejus Kotovas", nuleistą į vandenį 2021 m. sausį ir įtrauktą į laivyno sudėtį 2022 m. liepą.

Vasario 14 d. tapo žinoma apie didelio desantinio laivo "Cezaris Kunikovas", kurį netoli Alupkos prie pietinės Krymo pakrantės atakavo jūriniai bepiločiai orlaiviai, nuskendimą.

"Cezaris Kunikovas" tapo penktuoju nuo karo pradžios laivyno prarastu BDC. Iš viso Juodosios jūros laivyne buvo septyni tokie laivai.

Anksčiau taip pat buvo nuskandinti arba apgadinti "Novočerkassk", "Saratov", "Olenegorsk Miner" ir "Minsk".

Iš viso per dvejus karo metus Rusija neteko daugiau kaip 20 laivų, įskaitant desantinius laivus, povandeninius laivus ir flagmaną kreiserį "Moskva", rodo "Oryx" skaičiavimai, atlikti remiantis viešais duomenimis.

Prieš invaziją į Ukrainą Rusijos laivyną Juodojoje jūroje sudarė daugiau kaip 70 laivų.