„Tokia praktika egzistuoja ir iš principo, žinoma, galima diskutuoti apie laikinos JT administracijos galimybę su JAV, Europos šalimis ir, žinoma, su mūsų partneriais ir draugais“, – sakė V. Putinas per susitikimą su kariškiais atominių povandeninių laivų bazėje Archangelske.
Tikslas yra surengti demokratinius rinkimus, per kuriuos į valdžią ateitų vyriausybė, galinti siekti taikos susitarimo. „Tuomet mes pradėsime derybas dėl taikos sutarties, pasirašysime teisėtus dokumentus, kuriuos pripažins visas pasaulis ir kurie bus saugūs bei stabilūs“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vyriausybė ne kartą mėgino diskredituoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą. V. Zelenskio kadencija baigėsi 2024 m. gegužę, tačiau dėl jau trejus metus galiojančios karo padėties rinkimų surengti negalima. V. Putinas taip pat ne kartą vadino Ukrainos valdžią nacistais ir pasitelkė Antrojo pasaulinio karo retoriką, kad pateisintų invaziją į Ukrainą, nepaisydamas to, kad V. Zelenskis yra žydas ir tai prieštarauja jo teiginiams.
Vasarį Ukrainos parlamentas balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtino V. Zelenskio teisėtumą. Daugelis ukrainiečių mano, kad rengti rinkimus vykstant karui būtų nesąžininga, nes būtų sunku garantuoti karių ir perkeltųjų civilių dalyvavimą. Tarptautiniu mastu V. Zelenskis ir toliau pripažįstamas prezidentu.
V. Putinas taip pat pakartojo, kad Rusija linkusi į taikų konflikto sprendimą, „bet ne mūsų sąskaita“. Jis sakė, kad yra pasirengęs derėtis – taip pat ir su europiečiais, bet pabrėžė, kad Rusija nesileis apgaunama.
Rusijos prezidentas yra sakęs esąs tikras, kad Maskva laimės. Rusijos pajėgos jau užgrobė 99 proc. Luhansko srities ir daugiau nei 70 proc. Donecko, Chersono ir Zaporižios sričių, Maskva jas taip pat aneksavo.
V. Putinas tvirtino, kad Ukrainos kariai yra ant visiško pralaimėjimo slenksčio. „Yra pagrindo manyti, kad mes suduosime mirtiną smūgį“, – pareiškė jis.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą