„Putino mažas ūgis jį tiesiog žudė“: sensacingas interviu su Putino bendramoksliu Jurijumi Švecu

Švecas pasakojo, kad bendravo su žmonėmis, kurie gerai pažinojo Putiną dar gerokai prieš jam tampant prezidentu. 

Visi pažymėjo, kad, be gana vidutinių intelektualinių sugebėjimų, jis pasižymėjo ypatingu kompleksu, prisiminė jis.

„Putiną tiesiogine prasme tiesiog žudė mažas ūgis, jo kompleksas buvo įspaustas visoje jo figūroje ir veide. 

Tokio žmogaus negalima buvo siųsti žvalgu į užsienį, nes jo veide buvo parašyta: „Verbuok mane!“ 

Todėl jis įstojo į KGB ir pradėjo užsiiminėti džiudo, kad kažkaip kompensuotų savo kompleksą. 

Nežinau, kaip jam sekėsi sporte, bet KGB jis tikrai nesugebėjo įsitvirtinti“, – pasakojo Švecas.

Jis prisiminė įdomią detalę iš 2015 m. vasario mėn. derybų Minske, kuriose taip pat dalyvavo tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko ir Prancūzijos prezidentas François Hollande, o juos priėmė save Baltarusijos prezidentu save laikantis Aleksandras Lukašenka.

„Pradėjus derybas, Merkel, Hollande, Poroshenko ir Putinas įeina į salę. 

Lukašenka pats visus pasodina. Staiga prie Baltarusijos prezidento prišoka Rusijos lyderis ir beveik iš rankų išplėšia kėdę. 

Kyla sumaištis. Žinote, kodėl? Nes kėdės aukštis yra svarbiausias dabartinės Rusijos užsienio politikos veiksnys. 

Kėdė turi būti aukšta, kad Putinas neatrodytų žemaūgis. 

Tuo pačiu kėdė neturi būti per aukšta, kad Rusijos prezidento kojos nekabėtų ore. 

Kėdės paruošimas Putinui yra svarbiausia užduotis prieš kiekvieną jo pasirodymą viešumoje, ši kėdė ruošiama iš anksto. 

O čia Lukašenka, nežinodamas, siūlo „brangią“ kėdę kažkam kitam. Beveik sugriovė Minsko derybas“, – pasakojo Švecas.

Kontekstas

© Jurijus Švecas

Jurijus Švecas gimė 1952 m. Charkove. Jis kartu su Putinu mokėsi KGB institute, pavadintame Andropovo vardu. 

1980-aisiais, šaltojo karo įkarštyje, buvo žvalgas JAV. 

Dirbo prisidengęs Sovietų Sąjungos telegrafo agentūros (TASS) korespondento pavadinimu, rinko ir analizavo informaciją apie galimą staigų Amerikos branduolinį smūgį SSRS.

1990 m. Švecas išėjo iš tarnybos, o po trejų metų emigravo į JAV, kur išleido knygą „Vašingtono rezidentūra: mano gyvenimas KGB šnipu Amerikoje“.

Putinas nuo 1985 iki 1990 m. dirbo KGB atstovybėje Drezdene. Jis buvo kultūros darbuotojas Drezdene (oficialiai dirbo VDR KGB, buvo įrašytas į Sovietų ir Vokietijos draugystės namų darbuotojų sąrašą).

Diktatorius kenčia nuo „Napoleono komplekso“ 

theweek.com/ nuotr.

Kaip ir Napoleonas, Vladimiras Putinas gali turėti planų užkariauti Europą, tačiau tai nėra vienintelis jo ir mažo ūgio diktatoriaus panašumas.

Psichologė Emma Kenny laikraščiui „The Sun“ sakė, kad kaltinimai Putinui, jog jis kenčia nuo „Napoleono komplekso“ – agresyviai elgiasi, bandydamas kompensuoti savo fizinį ūgį – gali būti „pernelyg supaprastinti ir potencialiai problemiški“.

Tačiau tiesa, kad „ūgis gali turėti įtakos tam, kaip lyderis yra vertinamas, ypač kai jis bendrauja su aukštesniais kolegomis tarptautinėje arenoje“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepaisant visų savo beribės ambicijų, gyvenime yra gana mažas žmogus. 

Jo ūgis, pagal įvairius šaltinius, yra mažesnis už vidutinį ir siekia apie 168–170 cm, todėl diktatorius labai kompleksuoja.

Kai kurie Vakarų psichologai yra įsitikinę, kad Putinas kenčia nuo sunkios „mažo žmogaus sindromo“ formos. 

Bandydamas paslėpti savo „trūkumą“ – mažą ūgį – jis tampa pajuokos objektu. 

Kokiu triukų griebiasi Rusijos diktatorius, norėdamas paslėpti savo žemą ūgį 

Psichologai teigia, kad egzistuoja tvirtas ryšys tarp vyro ūgio ir jo charakterio bruožų, vadinamųjų tamsiosios psichologinių savybių triados, išraiškos stiprumo: psichopatijos, narcisizmo ir makiavellizmo.

Psichopatija pasižymi egoizmu, impulsyvumu, širdies šaltumu ir polinkiu į asocialų elgesį.

Narcissizmas – tai empatijos stoka, savimyla, egocentrizmas ir arogancija. O makiavellizmas – tai cinizmo, melagingumo, polinkio manipuliuoti ir išnaudoti kitus žmones savo interesų labui mišinys.

Tai, kad Napoleono kompleksas yra realus, įrodė Vroclavo universiteto psichologų grupės, vadovaujamos Monikos Kozlovski, eksperimentai.

Lenkų psichologų tyrimai įrodė: kuo žemesnis ūgis, tuo ryškiau minėtos savybės pasireiškia abiejų lyčių žmonėse. Tuo pačiu metu vyrams ypač būdingos narcisistinės savybės.

Šį reiškinį tyrėjai aiškina evoliucijos procesais.

Kai žmonės negali padaryti įspūdžio aplinkiniams savo fizine išvaizda, jie tai daro psichologiškai. 

Žemi vyrai, reikalaudami didesnio pagarbos sau ir iškeldami save aukščiau kitų, taip pritraukia išteklius ir daro įspūdį potencialioms partnerėms. 

Toks elgesys verčia aplinkinius juos laikyti aukštesniais ir svarbesniais“, – pažymėjo Vroclavo universiteto mokslininkai mokslo straipsnyje žurnale „Personality and Individual Differences“.

Atrodo, kad giliai drovusis Putinas rodo akivaizdžius „Napoleono komplekso“ simptomus.

Nuotr. obozrevatiel

Dar praėjusių metų pavasarį britų leidinys „The Sun“ paskelbė išsamų straipsnį, skirtą šiam neįveikiamam Putino kompleksui. 

Straipsnyje žurnalistai citavo žinomus psichologus-evoliucionistus – profesorių Abrahamą Bunką ir profesorių Marką van Vughtą, kurie yra įsitikinę, kad Putinas kenčia nuo sunkios „Napoleono komplekso“ formos.

Pagal šią teoriją, kai kurie nepasitikintys savimi žemi vyrai yra linkę būti agresyvesni ir valdingesni bei ieško žiaurių priemonių savo valdžiai kitiems įtvirtinti. 

Šis psichologinis reiškinys pavadintas pagal Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto, kuris buvo žemo ūgio, vardą. 

Šiai teorijai patvirtinti dažnai pateikiami Vokietijos fiurero Adolfo Hitlerio ir Sovietų Sąjungos vadovo Josifo Stalino pavyzdžiai, kurie taip pat buvo žemo ūgio.

Psichologai yra įsitikinę: giliai kompleksuotas Putinas demonstruoja akivaizdžius sunkios formos „mažo žmogaus sindromo“ simptomus. 

Juk beveik visose viešose nuotraukose Rusijos diktatorius pasirodo avėdamas batus su masyviais aukštais kulnais ir griebiasi kitų gudrybių, kad atrodytų aukštesnis.

Putino psichologinės problemos versiją patvirtina ir jo mėgstamas mačo įvaizdis: 

Rusijos prezidentas reguliariai pasirodo viešumoje kaip dziudistas, kartais be marškinėlių. Taip jis bando pabrėžti savo vyriškumą, kuriuo, atrodo, pats labai abejoja.

Amsterdamo universiteto profesoriaus van Vughto nuomone, Putinas demonstruoja stulbinantį žiaurumą, duoda įsakymus nuodyti savo oponentus ir pulti kitas šalis, kad „kompensuotų fizinės jėgos trūkumą“.

„Jis nori padaryti stipraus lyderio įspūdį. Tai, kaip jis pozuoja prieš kamerą, visos tos nuotraukos su nuogu torsu, žaidžiant ledo ritulį, medžioklėje... 

Viskas, ką matote žmoguje, kuris nėra tikras savo galia, ir gali būti jo žemo ūgio rezultatas – didesnio dominavimo ir autoritarizmo strategija, į kurią reikia žiūrėti rimtai“, – mano profesorius.

Jis įsitikinęs, kad Putinas savo kompleksus ekstrapoliavo į visą Rusiją. Būtent todėl jis iš visų jėgų stengiasi pateikti Rusiją kaip „supervalstybę“, nes supranta, kad RF seniai prarado šį statusą ir nori jį susigrąžinti. Nes yra įsitikinęs, kad pasaulis ignoruoja Rusiją ir ja paniekina.

Profesorius Abrahamas Bunkas iš Groningeno universiteto laikosi panašios nuomonės. Putino paranojiški baimės pasireiškia ir jo įsitikinimu, kad Vakarai ir NATO bando pulti Rusiją.

„Jis yra labiau paranoikas nei aukšti žmonės, nes būdamas žemo ūgio jis mato visus pavojus, nes visada jaučia grėsmę iš aukštų žmonių aplink save ir turi kažką daryti, kad pasiektų statusą ir valdžią“, – teigia profesorius.

Tuo pačiu metu Putinas kenčia nuo narciziškumo. Todėl jis padarė klaidą, užpuolęs Ukrainą: diktatorius pervertino Rusijos kariuomenės galią ir nepakankamai įvertino Ukrainos žmonių pasipriešinimo valią.

Psichologai teigia, kad vyrai, kenčiantys nuo „Napoleono komplekso“, paprastai yra labai pavojingi. Jiems galima priešpastatyti tik grubią jėgą. Todėl jokios derybos tarp Ukrainos ir Rusijos neprivers Putino nutraukti karo.

„Jis per daug investavo, kad galėtų pasitraukti [iš Ukrainos], o tai būdinga šiems žemaūgiams vyrams. Jie tokie pasitikintys savimi, kad nebegali matyti realybės... 

Putinas yra giliai susirūpinęs dėl to, kad Rusija prarado supervalstybės statusą, ir jis nori tai kompensuoti, todėl nesustos, kol Rusija nebus atkurta kaip stipri šalis“, – įspėja profesorius van Vughtas.

Putino nepasitikėjimas savimi lėmė tai, kad jis niekada nepasirodo viešumoje be aukštakulnių batų, kurie, kai kurių vertinimais, padidina jo ūgį iki 10 cm.

Pavyzdžiui, čia jis eina šalia Kinijos Liaudies Respublikos vadovo Xi Jinpino. Kad šalia aukšto kino neatrodytų kažkoks nykštukas, Putinas užsidėjo batus su kulnais, nors tai jam nepadėjo.

Net susitikimuose su studentais, ypač Maskvos valstybiniame universitete, diktatorius neišeina be aukštų kulniukų.

Be to, Rusijos prezidento įprotis susitikinėti su pareigūnais ir netgi vakarų svečiais, kurie lankėsi Maskvoje iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, prie ilgo stalo gali būti paaiškinamas ne tik baime užsikrėsti kokiu nors virusu. 

Sėdėdamas dideliu atstumu nuo pašnekovų, Putinas slepia, kad yra žymiai žemesnis už didžiąją jų daugumą.

Ryškus pavyzdys – Putino susitikimas su Macronu 2022 m. vasario pradžioje. AP nuotr.

Putino aplinka labai atidžiai žiūri į protokolinės fotografijos. Kaip savo laiku vakarų leidiniui „Express“ pasakojo šaltiniai, artimi Kremliui, prezidento administracijoje galioja griežta taisyklė: niekas nuotraukose negali būti aukštesnis už Putiną.

Dėl šių priežasčių diktatoriui parenkami apsaugininkai, kuriems leidžiama pasirodyti nuotraukose ir vaizdo įrašuose: jie turi būti žemesni už jį, kad susidarytų įspūdis, jog „šeimininkas“ yra aukštas žmogus.

Ūgis taip pat yra lemiamas kriterijus renkantis tuos, kurie atsidurs nuotraukoje šalia Putino. Moterims draudžiama į audienciją avėti aukštakulnius batelius. Jei net ir be jų jos yra aukštesnės, jas verčia šiek tiek pasilenkti į priekį arba sulenkti kojas per kelius.

Tačiau už Kremliaus ribų Putinas kartais patenka į keistų situacijų.

Pavyzdžiui, 2020 m. internete pasirodė „vaizdo įrašas“ „Putinas ir studentai“. Geriausiomis sovietinėmis tradicijomis diktatorius mėgsta pozuoti apsuptas jaunimo. Tačiau įtikti žemaūgiui „vadui“ būna gana sudėtinga.

Kadruose, kuriuose užfiksuotas pasiruošimas bendrai fotografijai, prieš Putiną atsistojo vienas iš studentų. Nors diktatorius buvo pastatytas ant pakylos, jaunuolis beveik visiškai užstojo „įtakingiausią pasaulio geopolitą“. 

Sprendžiant iš Putino veido išraiškos, tai buvo didelis smūgis jo savimeilei.

Tačiau Rusijoje jau seniai išmoko iš mažiausių veido raumenų judesių atpažinti diktatoriaus nuotaiką. Aukštas jaunuolis buvo nuvilktas už rankos, o jo vietoje priešais Putiną pastatė mažą merginą, šalia kurios jis atrodė tikras milžinas.

Sprendžiant iš patenkinto šypsnio veide, Rusijos prezidentas tuo buvo patenkintas.

Tačiau Putino administracijos pastangos kruopščiai atrinkti sportininkus viešųjų ryšių susitikimui nuėjo veltui, nes kadre staiga pasirodė apsaugininkas, kurio rusai neturėjo matyti. 

Jis yra žymiai aukštesnis už „viešus“ apsaugininkus, nuolat pasirodančius šalia Putino. Vaizdo įraše „supervalstybės prezidentas“ vos siekia aukšto apsaugininko pažastis.

Ne mažiau juokingas buvo diktatoriaus bandymas parodyti „susidomėjimą“ Ukrainoje kariaujančių sužeistų okupantų likimais. Kremlius parodė reportažą apie tariamą Putino vizitą į ligoninę, kur jis lankė sužeistus okupantus.

Iš pradžių žiūrovų pašaipos sukėlė tai, kad nė vienas iš „sužeistųjų“ neturėjo jokių sužeidimų požymių, todėl žmonės spėjo, kad Kremlius, kaip įprasta, filmavimui pasitelkė persirengėlius – Federalinės saugumo tarnybos darbuotojus. 

Vienas iš „sužeistųjų“ buvo tikrai atpažintas kaip FSO darbuotojas – anksčiau jis buvo matomas kitame vaizdo įraše su Putinu kaip Čeliabinsko kompresorų gamyklos darbuotojas.

Be to, atidūs interneto vartotojai pastebėjo, kad vaizdo įraše ne tik nėra nė vieno aukšto „sužeistojo“, bet ir visi gydytojai, stebėtinu atsitiktinumu, yra žemesni už Putiną.

„Ar pastebėjote, kad aktoriai atrenkami tik iš nykštukų, kad jie būtų tokio paties ūgio kaip Putinas arba žemesni?“ 

– rašė komentatoriai socialiniuose tinkluose po vaizdo įrašu.

Kol Rusijos diktatorius stengiasi iš visų jėgų paslėpti savo kompleksus, juos jau pastebėjo, tikriausiai, visame pasaulyje.

Beje, apie Putino kompleksus kalbėjo ir dabartinis Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Wallace'as. 2022 m. vasarą interviu jis pareiškė: „Aš tikrai manau, kad prezidento Putino požiūris į save ir į pasaulį yra mažo žmogaus sindromas, mačo požiūris“.

Paminėjęs oficialią Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovę Mariją Zacharovą, Wallace pridūrė: „Ji tokia pat beprotiška kaip ir jis (Putinas. – Red.)“.

Mokslininkai van Vugt ir Bunk teigia, kad Putinas slepia daug paslėpto pykčio dėl savo žemo ūgio – dėl to atsiradęs nepilnavertiškumo kompleksas verčia diktatorių elgtis „atkakliau ir agresyviau“.

Tai išsiliejo į paranoją ir desperatišką poreikį įtvirtinti savo galią pasaulinėje arenoje, o tai yra „bloga žinia Ukrainai“.

„Jis labai kerštingas... ir manau, kad jis labai supykęs dėl to, kiek laiko užima Kijevo užėmimas. Manau, kad jis tam tikru mastu yra psichopatas: tas, kas dirbo KGB, turi būti toks“, – sako van Vught.

Jo nuomone, Putino psichinė būklė, kurią sukėlė nepilnavertiškumo kompleksas, blogėja, todėl jis gali tęsti karą „kaip Hitleris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir padaryti tiek žalos, kiek tik gali, ir netgi sunaikinti savo šalį“.

Profesorius van Vugt įspėjo, kad pernelyg didelis spaudimas Putinui gali sukelti trečiąjį pasaulinį karą.

„Jis yra šalies, kuri prarado supervalstybės statusą, vadovas, kuris jaučiasi labai įžeistas, nesaugus. 

Reikia būti labai atsargiems, kad [nepaskatintume jo] pradėti trečią pasaulinį karą“, – pažymėjo profesorius.

Mokslininko nuomone, vienintelis būdas sustabdyti Putiną – elgtis su juo tvirtai ir teisingai.

„Jūs neturite jam suteikti galimybės apgaudinėti. Turite būti griežti derybininkai ir taikyti „akis už akį“ strategiją, kad įdėtumėte jam bent šiek tiek sveiko proto“, – apibendrino profesorius.

Kai kurie ekspertai mano, kad agresyvus V. Putino elgesys gali būti bent iš dalies siejamas ir su jo asmeniniais kompleksais, tokiais kaip SSRS griūtis ar net Napoleono kompleksas – siekia atstatyti didybę visais įmanomais būdais.

Psichologijoje yra toks terminas, kaip Napoleono kompleksas – tai asmens bruožų visuma, pasireiškianti neaukšto ūgio žmonėms. 

Dažnai tokiais atvejais žmogaus elgesys būna pernelyg agresyvus, taip pasąmonėje siekiant kompensuoti ūgio trūkumą. 

V. Putino ūgis įvairiuose šaltiniuose skiriasi – kai kur rašoma, kad jis yra 157,5 cm, kitur – 162 ar net 168 cm. 

Nepaisant to, oficialių renginių metu darytose nuotraukose, kurias pateikia ne Kremliaus fotografai, V. Putinas atrodo gerokai žemesnis už savo kolegas iš kitų šalių ar net savo pavaldinius. 

Išskyrus ilgametį savo politikos partnerį D. Medvedevą, kuris taip pat nepasižymi dideliu ūgiu.

Putinas ir jo „stebuklingi bateliai“

Kremliaus propagandoje V. Putinas dažnai pateikiamas redaguotose nuotraukose, kur jo ūgis „suvienodinamas“ su aplinkiniais. 

Ukrainiečių „Telegraf“ rašoma, kad ekspertai sutinka su nuomone, jog V. Putinas gali kompleksuoti dėl savo ūgio ir stengiasi tai įvairiais būdais slėpti: pavyzdžiui, agresyviu ar žiauriu, dominuojančiu elgesiu. 

Rusakalbėje žiniasklaidoje neretai sutinkama V. Putino pravardė „Pynia“. 

Mažai kas žino, kad ji turi visai logišką kilmės paaiškinimą – nuo rusiško avalynės „pynechody“ pavadinimo. 

Taip Rusijoje vadinami batai su aukšta platforma ar pakulne. 

Tokie batai dažnai naudojami siekiant „paslėpti“ žmogaus žemą ūgį, nes vizualiai ne taip krinta į akis, kaip įprastas kulniukas. 

„Pynechodai“ leidžia pridėti žmogui net 9-15 cm ūgio. Tai nėra labai patogi avalynė – vaikštoma faktiškai ant pirštų galų, o tai galimai paaiškina keistą, krypuojančią V. Putino eiseną, rašoma „Telegraf“.

Internete gausu vaizdinės medžiagos, kurioje matyti speciali V. Putino avalynė su paslėptu kulniuku ar didele pado platforma, tai pastebėti galima ir plika akimi.

Parengta pagal užsienio spaudą