Rumunijos parlamento žemieji rūmai pritarė įstatymui dėl susijungimo su Moldova

Kaip praneša portalas „Gândul“, įstatymo projektas buvo priimtas taikant vadinamąją „tyliojo priėmimo“ procedūrą. Pagal galiojantį reglamentą, projektai, kurie per 45 dienas nėra išnagrinėjami ir oficialiai atmetami plenariniame posėdyje, automatiškai laikomi patvirtintais.

Vis dėlto, žemųjų rūmų sprendimas nėra galutinis – toliau teisės aktas perduodamas svarstyti Rumunijos parlamento aukštesniesiems rūmams – Senatui.

Idėja suvienyti abi valstybes sulaukia palaikymo ir aukščiausiame lygmenyje Kišiniove. 

2026 m. sausio mėnesį Moldovos prezidentė Maia Sandu viešai pareiškė, kad balsuotų už suvienijimą su Rumunija, jeigu toks klausimas būtų sprendžiamas referendume.

„Mažai šaliai, tokiai kaip Moldovai, vis sunkiau išsilaikyti kaip demokratinei, suvereniai valstybei ir pasipriešinti Rusijai“, – savo poziciją argumentavo M. Sandu.

Šiomis aplinkybėmis Moldovos valdžia nuosekliai siekia visiškai atsiriboti nuo posovietinės praeities ir kuo greičiau suartėti su Europos Sąjunga. 

2026 m. balandžio mėnesį Moldovos parlamentas priėmė galutinius įstatymus dėl NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) steigimo sutarties ir Bendrijos statuto denonsavimo. Šis sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad Rusija šiurkščiai pažeidė teritorinio vientisumo bei sienų neliečiamumo principus regione.

Paraišką stoti į ES Moldova pateikė dar 2022 m., o 2024 m. vykusiame referendume šalies piliečiai pritarė eurointegracijos kursui. 

Tuo pačiu metu M. Sandu buvo perrinkta antrajai prezidento kadencijai, o 2025 m. rugsėjį jos vadovaujama partija „Veiksmas ir solidarumas“ (PAS) per parlamento rinkimus išlaikė konstitucinę daugumą.

Šaltinis: The Moscow Times