Europos mokslininkai teigia išradę vakciną-visraktį, galinčią užkirsti kelią pandemijoms

Kembridžo universiteto mokslininkai pristatė naują dirbtinio intelekto (DI) pagalba sukurtą vakcinos technologiją, kuri gali suteikti imunitetą prieš ištisas virusų šeimas ir netgi galėtų užkirsti kelią kitai pandemijai. Kembridžo universiteto profesorius Jonathanas Heeney’is naująją technologiją palygino su daugiabučio „visrakčiu“. 

Pasak jo, pagrindinė vakcinų problema yra ta, kad jos „visos pagrįstos praeities duomenimis“, todėl atmaina, nuo kurios esate pasiskiepiję, gali skirtis nuo tos, su kuria susidursite po šešių mėnesių „Vakcinos visada vejasi virusą, – interviu agentūrai AFP sakė mokslinio projekto vadovas. – Taigi, mes pašaliname tą kintamumą sukurdami tai, ką visuotinai atpažintų jūsų imuninė sistema ir apsaugotų jus nuo visų galimų paskemių (...). Tai tikrai didžiulis paradigmos pokytis“.

Kembridžo universiteto Veterinarijos medicinos katedros virusinių zoonozių laboratorijoje dirbantis kanadietis J. Heeney’is ėmėsi projekto po 2013–2016 m. Ebolos protrūkio vakarų Afrikoje, kur tuo metu jis dirbo.

Buvo pavėluota

Anksčiau Ebolos ligos atvejų buvo fiksuota centrinėje Afrikoje – Demokratinėje Kongo Respublikoje, o ne vakarinėje žemyno dalyje, ir iš pradžių jie buvo klaidingai priskiriami Lasos karštligei, gastroenteritui arba cholerai. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, protrūkis vakarų Afrikoje galiausiai pareikalavo apie 11,3 tūkst. gyvybių.

J. Heeney’io teigimu, mokslininkams prireikė 3–4 mėnesių, kad išsiaiškintų, koks tai iš tikrųjų virusas ir galėtų pradėti dirbti su vakcina. „Per tą laiką virusas greitai išplito iš Gvinėjos į Siera Leonę ir Liberiją – tris skirtingas šalis. Jau buvo šaukštai po pietų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tarp aukų buvo daug sveikatos priežiūros darbuotojų.

Anot J. Heeney’io, po viruso protrūkio vakarų Afrikoje grįžus į Kembridžą buvo ryžtasi „pakeisti veikimo būdą, nes negalime to patirti dar kartą“. Komanda pasinaudojo ankstyvojo DI galimybėmis ir surinko bei apibendrino visą įmanomą informaciją apie įvairius virusus. Tokiu būdu mokslininkai galėjo ieškoti „panašumų ir skirtumų tose svarbiose viruso dalyse, į kurias reaguoja imuninė sistema“, atpažįstant ne tik vieną variantą, bet ir visus kitus.

J. Heeney’is pabrėžė didelę naujosios technologijos svarbą atsižvelgiant į vis dažnesnius virusų plitimo atvejus augant gyventojų skaičiui, intensyvėjant judėjimui ir žmogaus brovimuisi į gyvūnų buveines. Pasak jo, nekenksmingais laikyti virusai, kurie tūnodavo atspariais tapusių gyvūnų organizmuose, dabar susiduria su nauja rūšimi – žmonėmis – ir „oho, nėra imuniteto, nėra natūralių apsauginių mechanizmų (...) ir virusas tiesiog ima šėlti“.

Tikisi pakeisti ateitį

Žurnale „Journal of Infection“ paskelbtą tyrimą, kuriame dalyvavo 39 savanoriai, finansavo Sautamptono universitetinė ligoninė. Universalios koronaviruso vakcinos „Sarbeco“, kuri buvo sukurta naudojant DI technologiją, tyrimo analizės metu „reikšmingų saugumo problemų“ nenustatyta. Su Kembridžo mokslininkų ir biotechnologijų įmonės „DIOSynVax“ sukurta vakcina dabar bus atliekami didesnio masto bandymai.

Pasak J. Heeney’io, maro epidemijos egzistavo visada – nuo Juodosios mirties viduramžiais iki 1918–1920 m. gripo pandemijos, kuri, skaičiuojama, pasaulyje nusinešė 25–50 mln. gyvybių. Mokslininkas teigė, kad jam didžiausią nerimą kelia galimas gripo, kurį jis apibūdino kaip vieną iš „sudėtingesnių“ virusų, protrūkis. Tačiau jis viliasi, kad naujoji technologija galėtų padėti užkirsti kelią dar vienai mirtį nešančiai pandemijai.

„Dabar dirbame su visiškai naujo lygmens dirbtiniu intelektu, mūsų komanda naudoja naujausias jo technologijas (...) siekdama sukurti tikrai galingą platformą, kad galėtume dirbti dar greičiau ir apdoroti daugiau duomenų“, – sakė J. Heeney’is. Mokslininkas teigė besitikintis, kad tai yra visiškai naujos vakcinų gamybos eros pradžia.

„Svarbiausia įrodyti pasauliui, kad ši technologija yra saugi, veiksmingesnė, ir kad visi pradėtų ja naudotis, – akcentavo jis. – Manau, kad atveriame duris į visiškai naujo tipo technologijas. Tikiuosi, kad jos gali pakeisti ateitį“, – pridūrė mokslininkas.