Rusijoje mažės užsienietiškų prekių: Putinas pareikalavo sumažinti importo dalį ekonomikoje iki Sovietų Sąjungos lygio

Per ateinančius 6 metus importo dalis Rusijos ekonomikoje turėtų sumažėti iki mažiausios per visą šalies moderniąją istoriją - 17 % BVP.

Šį nurodymą Vladimiras Putinas davė vyriausybei po savo kreipimosi į Federalinį susirinkimą, kuriame išsakė pažadų paketą piliečiams penktajai prezidento kadencijai, rezultatų.

Kaip teigiama Kremliaus interneto svetainėje skelbiamoje medžiagoje, V. Putinas reikalauja, kad iki 2030 m. Rusija pagal savo ekonomikos dydį (pagal perkamosios galios paritetą) užimtų ketvirtą vietą pasaulyje, kad bet ko, išskyrus pagrindines naudingąsias iškasenas, pardavimas užsienyje išaugtų dviem trečdaliais, kad skurdo lygis sumažėtų iki 7 %, kad šalis išmoktų pati gaminti aukštųjų technologijų prekes ir kad būtų padidintas gimstamumas, siekiant sustabdyti natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą, dėl kurio nuo 2000 m. šalis neteko 11 mln. žmonių.

Tarp V. Putino ekonominių planų yra ir staigus importo sumažinimas - tai "ambicinga" užduotis, pastebi "Astra FM" investicijų direktorius Dmitrijus Polevojus: per pastaruosius 14 metų šis rodiklis stabiliai siekė apie 20-21 proc.

Ir net po invazijos į Ukrainą, po trumpo nuosmukio praėjusiais metais, jis atsigavo iki 19-20 proc.

Pasaulio banko duomenimis, importas, sudarantis 17 proc. nuo BVP, yra paskutiniųjų Sovietų Sąjungos metų lygis.

Šis rodiklis 1990 m. buvo 17,9 %, o 1991 m., kilus valiutos krizei, kuri smogė nykstančiai sovietų ekonomikai, sumažėjo iki 13 %.

1992 m., kai Jegoro Gaidaro vyriausybė, siekdama užpildyti parduotuvių lentynas ir išvengti masinio bado, atvėrė sienas prekybai, Rusijos importas pasiekė rekordinį lygį - 48,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Antroje dešimtojo dešimtmečio pusėje importo dalis BVP sumažėjo iki 24-26 %, o pirmoje 2000-ųjų pusėje - iki 21-22 %, rodo WB statistika.

Sumažinus importą iki 17 proc. BVP, reikėtų atsisakyti didelės dalies importuojamų prekių ir paslaugų, pažymi Polevojus: tam reikėtų pertvarkyti gamybos grandines ir galutinę produkciją.

Iki šiol importo pakeitimas buvo sėkmingas žemės ūkio produktų ir maisto produktų srityje, tačiau daug mažiau sėkmės buvo pasiekta su didelės pridėtinės vertės prekėmis, sako Polevojus.

Praėjusiais metais, Rusijos centrinio banko duomenimis, į Rusiją buvo importuota prekių už 303 mlrd. dolerių, t. y. beveik tiek pat, kiek iki Krymo aneksijos (318-341 mlrd. dolerių 2011-2013 m.).

Užsienyje įsigyta 24 % daugiau mašinų ir įrangos, o drabužių ir avalynės - 21 % daugiau.

Importo išnykimas dar labiau priartins Rusijos ekonomiką prie sovietinės ekonomikos.

Pasak Londono verslo mokyklos dekano Sergejaus Gurijevo, šis procesas jau vyksta.

Pasak jo, pastaraisiais metais Rusijos Federacija vis labiau primena SSRS: tada pramonę palaikė biudžeto injekcijos, o joms sustojus ji pateko į gilaus nuosmukio spiralę.

THE MOSCOW TIMES