Norvegijos žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Rusijos karinės bazės pasienyje su karalyste ištuštėjo 80 proc.
"Sausumos pajėgos Kolos pusiasalyje buvo penktadaliu mažesnės nei prieš invaziją į Ukrainą", - "Barents Observer" sakė Norvegijos žvalgybos vadovas viceadmirolas Nielsas Andreas Stensenesas.
Į Ukrainą buvo dislokuotos trys bataliono taktinės grupės, kurias sudaro apie 3000 vyrų.
Agentūros duomenimis, žuvo mažiausiai 1 500 iš jų.
Taip pat buvo sunaikinta arba prarasta apie 100 tankų ir šarvuočių.
Netoli sienos su Norvegija, Murmansko srities Pečengos gyvenvietėje, yra Rusijos karinio jūrų laivyno pakrančių pajėgų 200-oji atskiroji motorizuotoji šaulių brigada.
Jau pradiniame invazijos į Ukrainą etape ji patyrė didelių nuostolių. Žvalgybos duomenimis, brigada gavo įsakymą pulti Charkovą. Dėl to žuvo mažiausiai 645 iš 1400-1600 karių.
Be 200-osios brigados, Kolos pusiasalyje yra 61-oji jūrų pėstininkų brigada ir 80-oji arktinė motorizuotoji šaulių brigada.
Tačiau, pasak Stenseneso, karas su Ukraina beveik nepaveikė Rusijos strateginių pajėgų Kolos pusiasalyje, įskaitant branduolinius ginklus, povandeninius laivus, karinius laivus, tolimojo nuotolio oro gynybą ir elektroninį karą.
Be to, pirmą kartą per 30 metų Šiaurės laivyno antvandeniniai laivai pradėjo plaukti į jūrą su taktiniais branduoliniais ginklais.
Žvalgyba pažymėjo, kad tokie ginklai galėtų kelti rimtą grėsmę galimos Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju.
Praėjusią savaitę Estijos žvalgyba paskelbė savo metinę ataskaitą.
Dokumente teigiama, kad dėl karo Ukrainoje Rusijos gebėjimas ginti savo sieną su Baltijos šalimis jau daugelį metų mažėja.
Be kita ko, didelių nuostolių patyrė 76-oji oro desanto divizija ir 6-osios armijos daliniai, atsakingi už Estijos operatyvinės krypties dengimą.
Talino skaičiavimais, per karą prarastam kontingentui atkurti prireiks iki ketverių metų.
Anksčiau Suomijos žvalgyba - šalies, kuri nusprendė prisijungti prie NATO dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, - paskelbė apie Rusijos kariuomenės mažinimą pasienyje. Ji teigė, kad liko mažiau nei 25 proc. buvusio karių skaičiaus.
Be to, iš įvairių sandėlių į Ukrainą buvo perduota daug ginklų ir specialiosios įrangos.
Norvegijos žvalgyba įspėja, kokiu atveju Rusija gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus
Norvegijos žvalgybos tarnyba teigia, kad Rusijos valdžios institucijos sąmoningai kelia abejones dėl Rusijos pasirengimo panaudoti branduolinius ginklus.
Jei karas Ukrainoje peraugs į regioninę konfrontaciją, kurioje dalyvaus ir NATO valstybės narės, Rusijos Federacija akivaizdžiai galėtų panaudoti taktinius branduolinius ginklus.
Norvegijos žvalgyba teigia, kad Rusijos pusė gali panaudoti tokius ginklus, nes Rusijos egzistencijai esą kyla grėsmė.
Žvalgybos tarnyba pridūrė, kad Rusijos branduolinė doktrina iš dalies yra viešas pagrindas, kada ir kaip Rusijos Federacija gali panaudoti masinio naikinimo ginklus.
Pagal šią doktriną Rusijos valdžios institucijos gali panaudoti branduolinį ginklą, jei prieš Rusiją ar jos sąjungininkus būtų panaudotas masinio naikinimo ginklas arba įprastinės atakos atveju, kai kyla grėsmė Rusijos valstybės egzistavimui.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalies branduolinė doktrina bus taikoma ir okupuotose Ukrainos žemėse.
Italijos gynybos ministras Guido Crozetto mano, kad Rusijos valdžia išdrįs smogti branduolinį smūgį, jei pamatys savo pralaimėjimą horizonte.
Verta paminėti, kad Rusija ne kartą grasino panaudoti savo branduolinius ginklus.
Rusai į jūrą išplukdė branduolinius ginklus
Norvegijos žvalgyba metinėje savo ataskaitoje praneša, kad Rusijos Šiaurės laivyno laivai pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų į jūrą išplukdė taktinius branduolinius ginklus.
Jų teigimu, centrinė branduolinio potencialo dalis yra Šiaurės laivyno antvandeniniuose ir povandeniniuose laivuose.
„Branduoliniai ginklai yra ypač rimta grėsmė operacijų, kuriose gali dalyvauti NATO šalys, variantuose“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Norvegų žvalgyba taip pat pažymėjo, kad Sovietų Sąjungos laikais Rusijos Šiaurės laivyno laivai reguliariai išplaukdavo į jūrą su branduoliniais ginklais. Tačiau to nebuvo nuo Šaltojo karo laikų.
Norvegijos žvalgybos teigimu, Rusijai prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą, „branduolinių ginklų svarba gerokai išaugo“.
Rusijos karinio jūrų laivyno šiaurinis laivynas yra Severomorske, Murmansko srityje.
Flotilę sudaro daugiau nei 80 povandeninių laivų ir laivų, ypač hipergarsinių ginklų vežėjų.
Šaltinis: The Barents Observer, unian.net, TV3.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą