Rusija pagrasino perduoti Iranui branduolinį ginklą. Ar verta kreipti dėmesį į Maskvos grasinimus?
(1)Tuo pačiu metu Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad „keletas šalių yra pasirengusios“ perduoti Teheranui branduolinį ginklą.
Ką pasauliui reiškia Putino kerštas už jo pasiūlymo dėl tarpininkavimo atmetimą?
Buvęs Rusijos delegacijos prie JT Ženevoje patarėjas Borisas Bondarevas komentare agentūrai pažymėjo, kad JAV smūgiai rodo atsisakymą priimti Maskvos pasiūlytą tarpininkavimą sprendžiant konfliktą su Iranu, o tai, jo nuomone, privertė Vladimirą Putiną užimti griežtesnę poziciją JAV atžvilgiu.
RF užsienio reikalų ministerija paskelbė griežtą pareiškimą
RF užsienio reikalų ministerija „kategoriškai pasmerkė“ JAV veiksmus, pavadindama juos „nauju pavojingo eskalavimo etapu, kuris gali toliau pakenkti regioniniam ir pasauliniam saugumui“.
Pareiškime pabrėžiama: „Neatsakingas sprendimas raketomis ir bombomis smogti suverenios valstybės teritorijai <…> grubiai pažeidžia tarptautinę teisę, JT statutą, JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, kuri anksčiau aiškiai kvalifikavo tokius veiksmus kaip nepriimtinus.
Ypač nerimą kelia tai, kad smūgius įvykdė šalis, kuri yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė“.
Taip pat ministerija pareiškė, kad į įvykius Irane „privalo sureaguoti ir JT Saugumo Taryba“.
„Būtina kolektyviai atmesti konfrontacinius JAV ir Izraelio veiksmus“, – teigiama dokumente. Anksčiau Teheranas jau kreipėsi su prašymu surengti skubų Saugumo Tarybos posėdį.
Neapsiėjo ir Rusijos senatoriai
Rusijos senatoriai taip pat griežtai kritikavo JAV veiksmus. Federacijos Tarybos vicepirmininkas Konstantinas Kosačiovas smūgius Iranui pavadino „baisia Trampo režimo klaida“.
„Irakas, Libija, o dabar Iranas buvo subombarduoti tik todėl, kad jie neturėjo galimybės atsakyti. Atsakyti masinio naikinimo ginklais“, – rašė jis.
O Federacijos Tarybos valstybės suvereniteto apsaugos komisijos pirmininkas Andrejus Klimovas atkreipė dėmesį į „itin nerimą keliančią sutapimą“ tarp smūgių datos – birželio 22 d., Atminimo ir gedulo dienos, kai prasidėjo Didysis Tėvynės karas.
Tokiu būdu jis faktiškai pakartojo Z-blogerių retoriką, palyginusią JAV veiksmus su Hitlerio puolimu prieš SSRS.
Medvedevas pagrasino, o Putinas nusprendė susitikti su Irano užsienio reikalų ministru
Medvedevas, savo ruožtu, pabrėžė, kad „absoliuti dauguma pasaulio šalių prieštarauja Izraelio ir JAV veiksmams“, taip pat pridūrė, kad „keletas šalių yra pasirengusios tiesiogiai tiekti Iranui savo branduolinį ginkluotės komplektą“.
Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi sekmadienį pranešė apie artėjantį susitikimą su Vladimiru Putinu pirmadienį ir priminė apie „strateginę partnerystę“ su Maskva.
Kur visa tai veda?
Griežta Rusijos diplomatijos retorika tapo Putino atsakymu į JAV ir Izraelio atsisakymą jo tarpininkavimo iniciatyvų Irano klausimu.
„Akivaizdu, kad Putinas nusivylė, kad Trampas ir Netanjahu atmetė jo tarpininkavimo pastangas, nes jis [Putinas – red.] galėjo tai vertinti kaip potencialų derybų su Trampu taką – tarpininkavimą Irano klausimu mainais į JAV nuolaidas Ukrainos klausimu“, – mano Bondarevas.
Pasak jo, būtent ši nesėkmė privertė Putiną laikytis griežtesnės pozicijos. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Kremliaus vadovas yra suinteresuotas Irano partnerystės parama, Irano dronų, raketų ir kito ginkluotės tiekimu.
Be to, Putinas turi verslo interesų Irane.
Diplomatas teigia, kad po JAV įsitraukimo į karinį konfliktą su Iranu Rusija greičiausiai sustiprins spaudimą Vašingtonui Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
„Putinas vėl gali bandyti parduoti Trampui tam tikrą opoziciją JAV Saugumo Taryboje mainais į kažką dėl Ukrainos“, – paaiškino jis.
Tuo tarpu D. Medvedevo pareiškimą apie branduolinio ginklo perdavimą Iranui B. Bondarevas laiko ne daugiau kaip bauginimo bandymu. „D Medvedevas niekam [konkrečiai iš šalių, pasirengusių perduoti Iranui branduolinį ginklą – red.
Primename, kad JAV bombonešiai smogė Irano branduoliniams objektams, ir dabar pasaulis laukia Teherano atsako. Neatmetama, kad jis bus Ormuzo sąsiaurio, per kurį eina 20 % viso pasaulio naftos transportavimo, užblokavimas.
Šaltinis: Telegraf UA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą