Sako, kad Vladimiro Putino patarėjai bijo sakyti jam tiesą apie Ukrainą

V. Putinas „labai neteisingai įvertino“ invaziją, teigia Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas. Tai sakoma jo kalboje, iš anksto parengtoje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje. Jo pastabos pakartoja JAV žvalgybos duomenis, kuriuos prieš dieną paskelbė Baltieji rūmai, rodančius, kad V. Putino patarėjai „dezinformuoja“ jį apie Rusijos operacijos eigą.

Vakarų žvalgybos šaltiniai aktyviai aptaria Rusijos nesėkmes kare ir pabrėžia susiskaldymą V. Putino vidiniame rate. J. Flemingas sakė, kad V. Putinas neįvertino Ukrainos pasipriešinimo, stiprios tarptautinės koalicijos prieš jį ir ekonominių sankcijų poveikio. Rusijos lyderis taip pat pervertino savo kariuomenės galimybes užsitikrinti greitą pergalę. „Matėme, kad Rusijos kariai, kuriems trūksta ginklų ir moralės, atsisako vykdyti įsakymus, sabotuoja savo pačių įrangą ir net netyčia numušė savo lėktuvą“, – sakė J. Flemingas.

„Ir nors V. Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra šių klaidingų sprendimų mastas“. Šios savaitės viešas Rusijos pareiškimas, kad ji „radikaliai“ sumažins kovines operacijas aplink sostinę Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, „galbūt rodo, kad jie buvo priversti rimtai permąstyti“, sakė J. Flemingas.

Jis perspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos tebėra grėsmė. Nors kai kurie žmonės buvo nustebę, kad Maskva nepradėjo katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas teigė, jog  „niekada nelaikėme“ tokio puolimo svarbiausia Rusijos invazijos dalimi. Vis dėlto Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnybos atskleidė „nuolatinį Rusijos ketinimą sužlugdyti Ukrainos vyriausybę ir karines sistemas“, sakė jis. „Mes tikrai matome požymius, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių šalyse, kurios prieštarauja jų veiksmams“.

Mūšio lauke Ukrainoje Maskva naudoja samdinius ir užsienio kovotojus savo pajėgoms paremti, sakė J. Flemingas. Tarp jų yra ir grupė „Wagner“, „įgijusi pagreitį“ nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą. „Grupė veikia kaip šešėlinė Rusijos kariuomenės atšaka, dalyvaudama rizikingesnėse operacijose“, – sakė jis.

J. Flemingas pažymėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas atsisakė pasmerkti invaziją, teikdamas Rusijai diplomatinę ir ekonominę paramą. „Nusitaikiusi atsiimti Taivaną Kinija nenori daryti nieko, kas galėtų suvaržyti jos galimybes ateityje tai padaryti“, – sakė jis ir prognozavo, kad Kinijos ir Rusijos santykiai gali pablogėti, kai tik Kinijos kariuomenė ir ekonomika taps galingesnės.