Senovės kapavietėje Turkijoje rasti paauglių palaikai: mokslininkai nežino, ką tai reiškia

Mokslininkai vis dar neišsiaiškino šio ritualo reikšmės, tačiau naujas skeletų tyrimas pateikia užuominą: lytį ir amžių, kurio sulaukę žmonės buvo aukojami, rašo „Livescience“.

„Faktas, kad tai daugiausia paaugliai, yra žavus ir stebinantis. 

Tai rodo, kad mokslininkai ir istorikai nelabai susimąstė apie paauglystės, kaip esminio žmogaus gyvenimo ciklo etapo, svarbą“, - komentavo Londono universitetinio koledžo lyginamosios archeologijos profesorius Deividas Vangrovas (David Vangrow).

Šis atradimas taip pat gali paneigti prielaidas apie tai, kokį valdymo būdą praktikavo ši kultūra. Anksčiau mokslininkai manė, kad tai buvo hierarchinė visuomenė, kuriai vadovavo karalius, tačiau šie palaidojimai byloja apie labiau egalitarinę organizaciją.

Konkrečiai Vengrovas ir jo kolegos tyrė keletą skeletų, rastų Başur-Hüyük archeologinėje vietovėje pietryčių Turkijoje. Başur-Hüyük, kuri buvo senovės Mesopotamijos dalis, datuojama 3100-2800 m. pr. m. e.

Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Cambridge Archaeological Journal“, mokslininkai išanalizavo atskiro skeletų rinkinio DNR ir pateikia išsamesnį laidojimo vietos vaizdą, daugiausia dėmesio skirdami paauglystės, kaip svarbaus gyvenimo etapo šioje visuomenėje, idėjai.

Analizuojant devynių Bašur Huyuk devynių skeletų senovinę DNR, paaiškėjo, kad žmonės nebuvo biologiškai susiję tarpusavyje. DNR taip pat parodė, kad dauguma mokslininkų tirtų žmonių buvo moterys.

„Taigi turime reikalą su paaugliais, suburtais arba savanoriškai suburtais iš biologiškai nesusijusių grupių atlikti labai ekstremalios formos ritualą“, - sakė Vengrovas ir pridūrė, kad ritualo reikšmė vis dar neaiški.

Faktas tas, kad mokslininkai anksčiau manė, jog pagrindiniai palaidojimai vaizduoja jaunus karalaičius su paaukotais tarnais. Tačiau toks aiškinimas buvo grindžiamas idėja, kad ankstyvojo bronzos amžiaus visuomenės išsivystė į dideles valstybes su karaliumi socialinės hierarchijos viršūnėje.

Dabar yra daugiau archeologinių įrodymų, kad bronzos amžiaus politinės sistemos buvo lankstesnės. Mesopotamijos visuomenės galėjo reguliariai keisti hierarchinį valdymą, paremtą karaliumi, ir labiau egalitarinę socialinę organizaciją, kai žmonės kolektyviai priimdavo sprendimus.

„Mintis, kad žmonės evoliucionavo tam, kad beveik visą laiką gyventų tik vienoje visuomenės formoje, yra beveik neabejotinai klaidinga“, - sakė Vengrovas.

The Başur Höyük Research Project nuotr.

„Labiau tikėtina, kad tai, ką matome kapavietėje, yra didesnės grupės, kurios kiti nariai perėjo ritualinį procesą ir pasiekė visišką brandą, pogrupis“, - spėliojo mokslininkas.

Tyrimo duomenimis, šią didesnę grupę būtų galima pavadinti „amžiaus grupe“.

Apskritai egalitarinėse visuomenėse lyderystė įgyjama, o ne paveldima, tačiau „amžiaus grupės“ ir lytis taip pat gali turėti įtakos. 

Pavyzdžiui, vyresnieji gali būti vertinami dėl savo išminties ir patirties, o paaugliai - dėl medžioklės įgūdžių.

Bronzos amžiaus palaidojimų Turkijoje atveju šis paauglių „amžiaus tarpsnis“ galėjo būti senovinio kulto įšventintieji arba tarpgrupinės konkurencijos ar smurto aukos, sakė tyrėjai.

„Viskas, ką šiuo metu galime pasakyti, yra tai, kad daugelis kapuose palaidotų paauglių nebuvo vietovės, kurioje jie buvo palaidoti, gyventojai“, - sakė mokslininkas.