„Silosibiri-2“: ar Rusijos svajonių dujotiekis taps finansine našta?

Tačiau Pekinas nuosekliai laikosi atsargios pozicijos – oficialiai nepatvirtina jokio susitarimo ir viešai neskelbia apie dujotiekio statybos planus.

Kinijos atsargumas

Pasak energetikos ekspertų, Kinija nenori tapti pernelyg priklausoma nuo rusiškų dujų. Pekinas jau dešimtmetį orientuojasi į atsinaujinančios energijos plėtrą, investuoja į vandenilio technologijas bei saulės ir vėjo jėgaines. 

Todėl priklausomybė nuo vieno tiekėjo, ypač geopolitinėje įtampoje esančios Rusijos, nėra patraukli alternatyva.

Finansinė rizika Maskvai

Nepaisant to, „Gazpromo“ vadovas Aleksejus Milleris viešai pareiškė, kad Kinija neva suteikė leidimą statyboms. 

Tačiau patys kinai šios informacijos nepatvirtino. Jei projektas vis dėlto startuotų, jis pareikalautų milžiniškų investicijų – apie 20 mlrd. JAV dolerių. 

Be to, kyla klausimas, ar šios išlaidos kada nors atsipirks, nes Kinija esą sutinka mokėti už dujas tik itin žemomis kainomis, gerokai mažesnėmis nei europinės.

Politinės implikacijos

Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo susitikimų už uždarų durų turinys viešai neskelbiamas, tačiau akivaizdu, kad svarbi diskusijų dalis – karas Ukrainoje. 

Rusija norėtų sulaukti didesnės Pekino paramos, tačiau Kinijai naudinga, jog konfliktas tęsiasi: tai palaiko Maskvą silpnoje ir priklausomoje pozicijoje. 

Dėl šios priežasties Pekinas nėra suinteresuotas greitai suteikti Rusijai naujų ekonominių pranašumų.

Neaiški ateitis

Ar „Silosibiri-2“ taps realybe – kol kas lieka mįslė. Viena vertus, Maskva desperatiškai ieško naujų rinkų savo žaliavoms. 

Kita vertus, Kinija nenori įsipareigoti, žinodama, kad kuo labiau Rusija silpnėja, tuo didesnę įtaką Pekinas gali turėti.

Todėl „Silosibiri-2“ šiuo metu atrodo ne kaip ilgalaikis energetinis projektas, o kaip dar vienas Rusijos geopolitinės priklausomybės nuo Kinijos simbolis.