Spėjama, kad gegužę ir birželį dėl karščių Anglijoje ir Velse mirė daugiau nei 2700 žmonių

Šis skaičius, kurį pateikė Londono imperinio koledžo, Meteorologijos biuro ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos ekspertų komanda, pagrįstas žiniomis apie ekstremalaus karščio keliamą pavojų, skelbia šalies spauda.

Pasak ekspertų, dauguma mirčių įvyko birželio karščio bangos metu. 

Tai buvo šilčiausias birželis Anglijos istorijoje, kai Lingwoode, Norfolke, oras įkaito iki 37,7 laipsnio. Taip buvo viršytas 1957 metų rekordas (35,6 laipsnio).

Specialistai skaičiuoja kad gegužės 21–29 d. d. dėl karščio Anglijoje ir Velse mirė apie 550 žmonių, o birželio 18–28 d. d. – beveik 2200. 

Ekspertų teigimu, abi karščio bangas sukėlė vadinamasis „karščio kupolas“ – sustojusi aukšto slėgio srities, kuri sulaiko karštą orą virš regiono. Karštos tropinės naktys dar labiau sustiprino tvankias sąlygas, nesuteikdamos beveik jokios atgaivos.

Daugelis Jungtinės Karalystės namų nėra pritaikyti tokioms karštoms oro sąlygoms, todėl žmonės tampa pažeidžiami ilgai tvyrant itin aukšta oro temperatūrai. 

Karštis sukelia didžiulį fizinį krūvį organizmui, kuris dar labiau padidėja, jei yra dehidratacija, nes širdis turi dirbti sunkiau ir greičiau, kad atvėsintų organizmą. 

Labiausiai pažeidžiami yra kūdikiai ir vyresnio amžiaus žmonės, taip pat trintieji sveikatos sutrikimų.

Per karščius gali padaugėti širdies priepuolių, insulto atvejų ir kitų potencialiai mirtinų kritinių situacijų. Intensyvus karštis gali paveikti bet ką, įskaitant fiziškai stiprius ir sveikus žmones, ir yra vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ankstyvi simptomai lengvai nepastebimi. O kai karštas oras yra labai drėgnas, kaip buvo birželio mėnesį, organizmui sunkiau atvėsti prakaituojant.

„Nenuvertinkite rizikos. Vien dėl to, kad esate fiziškai stiprūs ir sveiki, nereiškia, kad esate saugūs“, – sakė prie tyrimo prisidėjęs Londono imperinio koledžo ekspertas profesorius Fredi Otto.