Stringant krovinių tranzitui, Kazachstanas siūlo atsigręžti į investicijas

Krovinių nebus

Estų verslininko, milijonieriaus, krovinių pervežimu geležinkeliais užsiimančios įmonės „Skinest Grupp" savininko Olego Osinovskio nuomone, Baltijos šalims neverta tikėtis tranzito iš Kinijos ir Vidurinės Azijos šalių. Savo pastebėjimais jis pasidalino su agentūra LETA.

„Pažiūrėkite į žemėlapį ir pagalvokite - kam iš Kinijos ar Kazachstano krovinius vežti į Baltijos šalis, jeigu yra jų gabenimo maršrutai per gerokai arčiau esančią Juodąją jūrą", - sakė verslininkas.

Atsakydamas į pastebėjimus, jog šiuo metu Juodosios jūros regione vyksta karas, O.Osinovskis teigė, kad, prasidėjus energetinei krizei ir smarkiai pabrangus angliai, buvo galima užsiimti įvairiomis kvailystėmis ir iš Kazachstano gabenti anglį į Latviją. Normaliomis sąlygomis ir esant normalioms kainoms, pasak jo, tokį pigų krovinį kaip anglis vežti tokį atstumą apsimokės tik gaunant dotacijas.

Skeptiškai jis vertino ir eksperimentinį konteinerių iš Kinijos pervežimą geležinkeliais.

„Net jeigu bendras tokio sąstato svoris sieks 3000 tonų ir jis važiuos kartą per savaitę, geležinkeliams tai nieko neduos, nes jie paskaičiuoti masiniams pervežimams.

Taip, tokie konteinerius gabenantys sąstatai, gali kursuoti, tačiau jie tikrai netaps verslo pagrindu. Ir tai niekaip nepadės mūsų geležinkelio įmonėms užsidirbti sviestui ant duonos.

Žinoma, jeigu yra kiti kroviniai, tai galima pervežti ir konteinerius, tačiau patys savaime jie nėra sprendimas. Geležinkeliai pritaikyti didelių apimčių kroviniams - naftai, angliai, grūdams, metalams", - paaiškino įmonės vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nafta ir grūdai iš Kazachstano eksportuojami per Juodosios jūros uostus, nes jie yra arčiau, todėl trumpėja pervežimų laikas ir mažėja sąnaudos.

O.Osinovskis įsitikinęs, kad didelio krovinių srauto iš Kinijos ir Vidurinės Azijos tikrai nebus, todėl bus galima džiaugtis, jeigu pavyks užsitikrinti nors nedidelį srautą.

„Visiems laikas suprasti, kad gražūs šūkiai apie tai, jog geležinkeliai randa naujus krovinius, tėra tuščiažodžiavimas. Geležinkeliai nieko negali rasti. Krovinių srautus formuoja siuntėjai ir gavėjai, o geležinkeliai tiesiog perveža tai, ką jiems duoda.

Visi tie pasakojimai apie tai, jog geležinkeliečiai vyksta į parodas ieškoti naujų krovinių... Taip kalba tik logistikoje visiškai nesigaudantys žmonės. Krovinius geležinkeliais pervežantys verslininkai į parodas vyksta tam, kad pasirodytų, jog jie tokie yra.

Tiksliau tam, kad parodytų, jog jie turi kelius ir lokomotyvus, prie kurių gali būti kabinami vagonai kroviniams iš taško A į tašką B pervežti. Patys geležinkeliai su kroviniais niekaip nesusiję. Ekspeditoriai skaičiuoja, kokį maršrutą tikslinga rinktis ir, suderinus su krovikais uoste, užduotį patiki geležinkeliams", - patikslino O.Osinovskis.

Ieškoma kitų sprendimų

Kazachstano Respublikos ambasadorius Lietuvoje Timuras Urazajevas pripažino, kad šiandieninė geopolitinė situacija daro neigiamą įtaką transporto sektoriui ir krovinių gabenimui.

„Tai lemia, kad ypač svarbus tampa transporto-logistikos maršrutų diversifikacijos klausimas. Juolab kad 80 proc. iš Kinijos į Europą sausuma atvykstančių prekių gabenama per Kazachstaną, - „Respublikai" sakė ambasadorius. - Įvertinusi situaciją Ukrainoje, Kazachstano vyriausybė sutarė dėl Transkaspijos tarptautiniu transporto maršrutu (Aktau/Kuryk - Baku - Batumis/Poti - Varna/Burgasas (Bulgarija) arba Konstanca (Rumunija) maršrutu keliaujančių krovinių srauto didinimo.

Paskaičiuota, kad per pastaruosius metus krovinių srautas šiuo maršrutu padidėjo 8 kartus. Mes turime savo krovinių terminalą Sakartvelo Batumio uoste, tačiau jau pastebime, kad ima trūkti ne tik jo pajėgumų, bet ir krovinių gabenimui skirtų laivų. Kita vertus, šiandieninėmis sąlygomis išėjimą į pasaulines rinkas, įskaitant ir Lietuvą, per Juodosios jūros uostus, esame linkę vertinti kaip visiems naudingą dvipusio eismo kelią."

T.Urazajevas patikslino, kad dėl pastarojo meto problemų tradiciniuose logistikos koridoriuose, Transkaspijos maršrutas dėl krovinių apimčių ir jų srautų skaitmenizacijos tampa trumpiausiu ir ekonomiškai naudingiausiu maršrutu.

„Jis patogus tiek mūsų ar per mūsų šalį keliaujančių prekių eksportui į Europą, tiek importuojant mūsų įmonėms reikalingas prekes ar žaliavas. Atsižvelgdamas į tai, Kazachstanas siūlo Lietuvos vyriausybei aptarti Transkaspijos maršruto sujungimo su geležinkelių intermodaliniais terminalais Vilniuje, Kaune bei Klaipėdos uoste, galimybes. Toks sprendimas leistų greičiau pristatyti krovinius ne tik į Baltijos šalių, bet ir į Skandinavijos bei Centrinės Europos rinkas.

Šio klausimo aptarimui birželį į Klaipėdą ir Vilnių atvyks didelė delegacija, kurią sudarys Kazachstano industrijos ir infrastruktūros vystymo ministerijos bei Vežėjų sąjungos „Kazalogistic" atstovai", - patikslino ambasadorius.

Erdvė investicijoms

Taip pat, pasak T.Urazajevo, galvojant apie glaudesnį Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimą, būtina paminėti investavimo šioje šalyje galimybes.

„Per pastaruosius 30 metų užsienio valstybės į Kazachstaną investavo daugiau kaip 380 mlrd. JAV dolerių. Per pastaruosius penkerius metus į šalį kasmet pritraukiama investicijų daugiau kaip už 21 mlrd. JAV dolerių. Bet tai nėra riba, nes galime pasiūlyti ir daugiau investicinių projektų įvairiuose Kazachstano regionuose.

Pagrindiniai investuotojai yra Jungtinės Valstijos, Kinija, Rusija, Nyderlandai ir kai kurios kitos ES šalys. Kazachstanas kasmet viešai skelbia sritis, į kurias tikisi pritraukti investuotojų, tad tuo galėtų pasinaudoti ir Lietuvos verslininkai", - sakė ambasadorius.

Jis pabrėžė, kad puikiai suprasdami, su kokiais sunkumais naujoje rinkoje gali susidurti iš kitų šalių atvykstantis verslininkai, kazachai padarė viską, kad palengvintų jų atėjimą.

„Rūpinantis investuotojų patogumu, šalyje buvo sukurta automatizuota valstybinė paslauga, leidžianti lengvai ir paprastai sudaryti investicines sutartis. Dabar norint įregistruoti įmonę Kazachstane, net nebūtina atvykti pas mus, nes viską galima padaryti pasinaudojus elektronine valdžios svetaine.

Projektų regionuose įvertinimui ir jų lengvesnei realizacijai veikia vieno langelio principas. Jis užtikrina, kad į bet kurį atsakingą valdininką besikreipiantis verslininkas iš užsienio gaus visą jam reikalingą informaciją ir tikslias, aiškias instrukcijas, kaip elgtis, - pasakojo T.Urazajevas. - Mūsų šalyje veikia 13 specialių ekonominių ir 36 industrinės zonos, kuriose investuotojams sukurtos ypač palankios sąlygos.

Pasirašius investavimo sutartį, įmonės ar asmenys ne tik užsitikrina valstybės paramą, bet ir gauna nemažai lengvatų. Be to, Kazachstanas yra Eurazijos ekonominės sąjungos narys, kas garantuoja laisvą prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą bei užtikrina bendrą, daugiau negu 180 mln. vartotojų turinčią, rinką.

Taip pat, įsikūrus mūsų šalyje, investuotojams atsiveria keliai į kaimynines, daugiau negu 500 mln. potencialių vartotojų turinčias, Pietų Azijos ir Artimųjų Rytų (išskyrus Kiniją) rinkas."

Turistams teks palaukti

Kaip ir jo pirmtakas, T.Urazajevas neslėpė, kad problemine tema išlieka turizmo tarp Lietuvos ir Kazachstano klausimas.

„Aktyvus bendradarbiavimas turizmo srityje tikrai būtų abipusiai naudingas. Lietuva turi ne tik gražią gamtą, bet ir nemažai istorinių paminklų.

Atstumai jūsų šalyje taip pat nėra dideli (palyginimui, iš Astanos į Almatą, dažniausiai yra ne važiuojama, o skrendama), tad daug ką galima pamatyti per palyginti trumpą laiką, - pastebėjimais dalinosi ambasadorius. - Kazachstanas irgi turi kuo pradžiuginti bei nustebinti turistus, pradedant bekraštėmis stepėmis ir baigiant kalnų masyvais. Ieškančių ramesnio poilsio laukia mūsų sanatorijos ir Kaspijos jūros pakrantėje įsikūrę kurortai, tad bendradarbiavimas galėtų būti abipusiai naudingas."

Deja, tokio bendradarbiavimo, pasak ambasadoriaus, dar teks palaukti.

„Yra kelios, viena kitą papildančios, problemos. Pirmiausia, nėra tiesioginių skrydžių. Iki pandemijos buvo planuojami reisai Astana-Vilnius ir Almata-Vilnius, tačiau pandemija ir karantinas šiuos planus pakoregavo. Dabar būtų galima kalbėti apie šių planų atgaivinimą, tačiau čia susiduriame su vizų problema.

Kazachstanas seniai pritaikė bevizį režimą visų ES šalių piliečiams, tačiau atsakomojo žingsnio mes vis dar nesulaukėme. Gal Lietuva galėtų galvoti apie savarankišką tokio sprendimo priėmimą? Nes dabar, norint aplankyti jūsų kraštą, reikia ne tik galvoti, kaip iki jo nusigauti, bet dar ir rūpintis viza.

Minėtų aplinkybių visuma ženkliai riboja bendradarbiavimo turizmo srityje galimybes, nors potencialas yra didelis. Belieka tikėtis, kad Europos politikai kaip nors šį klausimą išspręs, o mes tikrai rasime skraidyti į Baltijos regioną norinčias aviakompanijas", - baigdamas pokalbį patikino T.Urazajevas.

Kova su sankcijų apėjimu

Kazachstane nuo balandžio 1 dienos pradėjo veikti sistema, seksianti visą prekių judėjimo grandinę nuo sienos iki sienos, siekiant išvengti Rusijai įvestų sankcijų apėjimo, pranešė „Financial Times", remdamasis aukšto rango šaltiniais.

„Mes suprantame visas antrinių sankcijų rizikas, todėl atidžiai stebime tarpusavio prekybą su visais partneriais", - sakė Kazachstano pareigūnas, pridurdamas, kad jo šalis „nuolat dirba, kad sumažintų" paralelinio importo pavojus.

Po to, kai dėl invazijos į Ukrainą Rusijai buvo įvesta daugybė sankcijų, Rusijos ir Kazachstano prekybos apyvarta gerokai išaugo. Manoma, kad per Kazachstaną į Rusiją įvežamos prekės, įtrauktos į sankcijų sąrašus, įskaitant ir tas, kurios gali būti naudojamos karinėje pramonėje.

Komentuodamas minėtą situaciją, T.Urazajevas atkreipė dėmesį į tai, kad nereikėtų tapatinti prekių, kurios patenka į sankcijų sąrašus su tomis, kurias gamina tiesiog iš Rusijos rinkos pasitraukusios įmonės.

„Priešingu atveju rizikuojame sugriauti rinkos santykius ir sulaužyti visas verslo taisykles. Be to, praktika rodo, kad atsikovoti prarastas rinkas yra labai sudėtinga", - apibendrino jis.