„Jeigu Nuijama kaimas ištuštės, tai bus žinutė esantiems anapus sienos, kad čia ramu ir galima nesunkiai patekti", - žurnalistams skundėsi vietos gyventojas Petris Kuoka (Petri Kuokka).
Pasienyje gyvenantys suomiai padėdavo pasieniečiams atsekti neteisėtus sienos kirtimo atvejus, tačiau vis daugiau žmonių išvykstant iš šių regionų situacija gali prastėti. Šiandien, stringant paslaugų tiekimui ir gyventojams senėjant, norinčių gyventi pasienyje lieka vis mažiau.
Rytinės Suomijos sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Heiki Atiainenas (Heikki Ahtiainen) teigė, kad pasienio gyventojų skaičiaus mažėjimas pavojaus nacionaliniam saugumui nekelia, tačiau neslėpė, kad pasienyje išdygusios tvoros ir stebėjimo kameros nepajėgs pakeisti ligšiolinės jų pagalbos.
Helsinkio sprendimu, Suomijos siena su Rusija uždaryta iki balandžio 14 d. Reaguodama į išaugusį nelegalų iš trečiųjų šalių skaičių, Suomija sienos kirtimą pradėjo riboti 2023 m. lapkritį. Suomių valdžia ne kartą kaltino Maskvą naudojantis prieglobsčio prašytojais kaip spaudimo įrankiu. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova kaltinimus sukėlus ES migrantų krizę atmetė ir pati apkaltino Vakarus taikant pabėgėlių atžvilgiu dvejopus standartus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą