Iš ministerijos, formuojančios valstybės politiką verslo, investicijų, inovacijų, eksporto ir turizmo srityse atvyko ne tik ministras E. Grikšas ir visi viceministrai, atsakingi už atskiras ministerijos veiklos kryptis, bet ir atskirų už strategines kryptis, inovacijas, investicijas atsakingų įstaigų vadovai.
Kartu aptartos Lietuvos ekonomikos ir verslo aktualijos. Ministras E. Grikšas įmonių vadovams pristatė svarbiausius ministerijos uždavinius ir strateginius planus, tarp kurių – verslo sąlygų gerinimas, biurokratinių kliūčių mažinimas, ES paramos naujajame finansavimo etape planavimas.
Anot jo, ministerijos vadovams svarbu girdėti verslo regionuose nuomonę ir problemas, kurios iškeltos ir susitikimo metu: biurokratijos ir mokesčių didinimas, nuolat kintantys verslą reguliuojantys teisės aktai, atskirų ministerijai pavaldžių įmonių ir viešųjų įstaigų darbas.
Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus V. Krolio, verslui itin svarbios ekonominės prielaidos, susijusios su naujomis geopolitinėmis grėsmėmis, keliančiomis ir naujų klausimų.
Energetikos problemos, susijusios su neprognozuojamomis kainomis, kenkia Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautinėse rinkose ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, veikiančiomis šalies viduje.
Verslui itin svarbu, kad Vyriausybės priemonės, skirtos energetikos kainų augimui švelninti, būtų tikslios ir taikomos laiku.
Ministrui pristatytos pagrindinės rūmų narių verslui kylančios kliūtys. Rūmų nariai apklausose kaip didžiausias kliūtis verslo plėtrai įvardina tiek ES ir vietos biurokratiją, tiek sprendimų priėmimų greitį: lėtą, kai reikia ginti įmonių, t.y. verslo veiklos sąlygas ir lėtą reakciją į vykstančius ekonomikos pokyčius.
Verslas nuolat besikeičiančių teisės aktų nebespėja „sugerti“: nuo birželio 7 d. įsigaliojo į nacionalinę teisę perkelta Skaidraus atlygio direktyva, kurios reikalavimams nespėjo pasirengti net centrinės valdžios institucijos, nuo rugpjūčio 12 d. – nauji reikalavimai pakuotėms, kas visiškai komplikuoja su tuo susijusio verslo, ypač mažojo ir vidutinio, veiklą ES, nuo spalio 1 d. – Vyriausybės nutarimu keičiama komandiruotpinigių mokėjimo darbuotojams tvarka, kuri dar labiau suvaržo įmonių veiklą, nuo lapkričio 1 d. – įsigalioja dar vieni Darbo kodekso pakeitimai.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. įsigalioja mokesčių reforma, atsiranda didesni mokesčiai verslui, vėl didinama MMA, nedidinant NPD. Susitikime aptarta ir Registrų centro, Inovacijų agentūros veikla, būtinybė atnaujinti verslo bendradarbiavimo ryšius su Kinija ir taip sumažinti eksportą ir importą per tarpininkus kitose ES šalyse.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai - nevyriausybinė, nepolitinė, nešakinė, ne pelno siekianti didžiausia Vakarų Lietuvoje verslo savivaldos organizacija bei šiandien vienijanti 312 narių, tarp kurių – didžiausios regiono įmonės bei vidutinio ir smulkaus verslo atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą