Švedijos rinkimuose – įtempta kova, kairiųjų blokas turi nedidelę persvarą

Suskaičiavus 93 proc. balsų, socialdemokratų vadovaujamas kairiųjų blokas nežymiai pirmauja prieš liberaliąją-konservatyviąją Nuosaikiųjų partiją, kuriai vadovauja Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Rinkimų komisijos duomenimis, kairiųjų blokas pirmauja, turėdamas 176 vietas, palyginti su 173 konservatyviojo bloko vietomis. 349 vietų Švedijos parlamente daugumą sudaro 175 vietos.

Preliminarūs rinkimų rezultatai gali būti paskelbti ne anksčiau kaip trečiadienį, nes dar reikia suskaičiuoti užsienyje atiduotus balsus.

Suskaičiavus 93 proc. balsų, buvusios premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratams buvo atitekę 28,1 proc. balsų ir jie lenkė U. Kristerssono Nuosaikiųjų partiją, kurią palaikė 19,9 proc. rinkėjų.

Partijų lyderiai rinkimų naktį pabrėžė, kad kova dar nesibaigė.

Nepriklausomai nuo balsavimo rezultatų, šalies tikriausiai lauks ilgas vyriausybės formavimo procesas, kaip ir po 2022 ir 2018 m. rinkimų, nes partijos blokų viduje taip pat nesutaria dėl kai kurių klausimų.

Rinkimų kampanijos temos – migracija ir gaujų nusikalstamumas

Balsuoti galėjo apie 8 mln. švedų. Opozicija dar prieš rinkimus gerokai pirmavo apklausose. Tačiau prieš pat rinkimų dieną išryškėjo įtemptesnė kova dėl valdžios, nei tikėtasi.

Temos, kurioms rinkimų kampanijos metu buvo skiriama daug dėmesio, apima iššūkius, su kuriais šalis susiduria tvarkydamasi su migracija, gaujų nusikalstamumą ir baudžiamosios teisės griežtinimą. Tačiau dėmesys taip pat buvo skiriamas klausimui, ar dešinieji populistai galėtų pirmą kartą patekti į vyriausybę.

U. Kristerssonas šiuo metu vadovauja mažumos vyriausybei, kurią sudaro jo Nuosaikiųjų partija, krikščionys demokratai ir liberalai.

Koaliciją remia kraštutiniai dešinieji „Švedijos demokratai“, o U. Kristerssonas užsiminė, kad po sekmadienio rinkimų jis galėtų suformuoti koaliciją su šia partija. Tai būtų pirmas kartas, kai į vyriausybę patektų kraštutinių dešiniųjų partija.

Suskaičiavus didžiąją dalį balsų, „Švedijos demokratai“ buvo pelnę 17,6 proc. rinkėjų simpatijų – mažiau, nei 20,5 proc. 2022 m.

Lyderis Jimmie Åkessonas sakė, kad akivaizdu, jog partija prarado keletą procentinių punktų, palyginti su 2022-aisiais.

„Dabar mūsų šalyje yra kur kas daugiau žmonių, kuriems nebėra sunku sakyti, kad jie yra „Švedijos demokratai“, – teigė J. Åkessonas.