Bernas, 2024 10 22 – Šveicarijos saugumo aplinka kasmet vis blogėja. Iš šiuo metu besiformuojančių strateginių modelių vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančių yra glaudesnis Eurazijos autokratijų grupės karinis bendradarbiavimas, rašoma Šveicarijos Federalinės žvalgybos tarnybos ataskaitoje.
Gyvename pavojingu ir nestabiliu pereinamuoju prie naujos pasaulinių jėgų santykių tvarkos laikotarpiu. Neaišku, kiek ilgai tai tęsis. Atsižvelgiant į stipriai poliarizuotą aplinką, kurioje vienu metu vyksta daugybė krizių ir ginkluotų konfliktų Europoje ir jos pakraščiuose, Šveicarija yra gerokai mažiau saugi nei vos prieš kelerius metus.
Europa atsidūrė sudėtingoje padėtyje: Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą skaudžiai parodo, kaip stipriai Europa yra priklausoma nuo JAV, kad užtikrintų savo saugumą.
Taip pat stiprėja Eurazijos autokratinių valstybių – Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano – karinis bendradarbiavimas, o tai turi įtakos regioniniams karams ir krizėms. Šios valstybės nori sumažinti JAV įtaką ir priešinasi Vakarų politinės tvarkos idėjoms.
Jos siekia pakeisti status quo atitinkamuose regionuose ir sukurti savo įtakos sferas. Kinija siekia iki šio šimtmečio vidurio tapti pasauline galia. Iš šiuo metu besiformuojančių strateginių modelių glaudesnis šių valstybių karinis bendradarbiavimas yra vienas iš keliančių didžiausią susirūpinimą.
Todėl artimiausiais mėnesiais konfliktai ir krizės taps ypatingu iššūkiu Vakarų valstybėms. Dominuojanti Vakarų galia – JAV – bus užsiėmusi vidaus politika, susijusi su 2024 m. prezidento rinkimų kampanija ir nauja administracija
Karas dėl išsekinimo ir eskalacijos rizika
Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą virto išsekinimo karu, kurio pabaigos nematyti. Rusija tebėra tvirtai pasiryžusi tęsti karą, o jos karinis potencialas artimiausiais mėnesiais dar labiau išaugs. Kita vertus, JAV ir Europai tapo politiškai sunkiau teikti gyvybiškai svarbią pagalbą, kurios reikia Ukrainai. Tai reiškia, kad laikas šiuo metu yra Rusijos pusėje.
Didelis „Hamas“ įvykdytas teroristinis išpuolis prieš Izraelį ir dėl to kilęs karas Gazoje sukėlė smūgio bangą Artimuosiuose Rytuose. Izraelio ir vadinamosios „pasipriešinimo ašies“ susirėmimai nuo 2023 m. spalio pamažu intensyvėja. 2024 m. rugsėjo viduryje Izraelis sustiprino kovą su „Hezbollah“ Libane, taip mesdamas iššūkį Iranui ir jo regioninei strategijai.
Neteisėta žvalgyba: slaptosios bazės
Didžiausią šnipinėjimo grėsmę Šveicarijai šiuo metu kelia Rusijos žvalgybos tarnybos. Didelę grėsmę Šveicarijai kelia ir Kinijos žvalgybos tarnybos. Daugybė tarnybų Šveicarijoje turi slaptas bazes, vadinamąsias rezidencijas. Jos paprastai veikia diplomatinėse atstovybėse.
Karas prieš Ukrainą ir stiprėjanti politinė konfrontacija dėl galios visame pasaulyje padidino hibridinę grėsmę šalims, įskaitant Šveicariją, ypač dėl Rusijos įtakos veiklos.
Kalbant apie ginklų platinimą, Rusijos bandymas apeiti Vakarų sankcijas per privačias bendroves trečiosiose šalyse kelia didelį iššūkį Šveicarijos eksporto kontrolei, susijusiai su dvejopo naudojimo prekėmis, kurioms taikoma licencija.
Terorizmas: padidėjusi grėsmė
Terorizmo grėsmė Šveicarijoje tebėra padidėjusi, o 2024 m. tapo dar didesnė. Ją vis dar iš esmės formuoja džihado įkvėpti asmenys Nuo 2024 m. pradžios FIS užfiksavo didėjantį džihado veikėjų aktyvumą tarptautiniu mastu. Tai atsispindėjo, pavyzdžiui, išaugus policijos intervencijų skaičiui Europoje dėl įtariamo terorizmo.
Žydų ir Izraelio interesams Šveicarijoje, kaip ir kitur, ir toliau kils pavojus.
Smurtaujančios dešiniojo ir kairiojo sparno ekstremistinės grupės tęsia įprastą veiklą. Smurtinio dešiniojo ir smurtinio kairiojo ekstremizmo keliama grėsmė stabilizavosi ir yra padidėjusi.
Visų pirma džihadizmo, taip pat ir smurtinio dešiniojo ekstremizmo atveju Šveicarijoje pastebimas padidėjęs nepilnamečių radikalėjimas.
Tai vyksta internete, labai greitai ir gali net paskatinti įvykdyti teroristinius išpuolius, įspėja Šveicarijos žvalgyba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą