Švininiame karste po Notre-Dame rasto išniekinto kūno paslaptis pagaliau išspręsta

Mokslininkai teigia esantys beveik tikri, kad po transeptu rastas švino karstas yra Joachimo du Bellay, kuris mirė Paryžiuje 1560 m., būdamas maždaug 37 metų amžiaus.

2019 m. kilęs gaisras, sunaikinęs Notre-Dame katedros stogą ir bokštą, suteikė retą progą archeologams. Jų radiniai bus eksponuojami parodoje, kuri bus surengta lapkričio mėnesį, prieš pat vėl atidarant katedrą.

Apie 1522 m. netoli Anžero, vakarų Prancūzijoje, gimęs du Bellay kartu su Pierre'u de Ronsard'u buvo poetų, vadinamų La Pleiade, būrelio, kuris propagavo prancūzų, o ne lotynų, poezijos kalbą, įkūrėjas.

Iš įrašų žinoma, kad du Bellay buvo palaidotas Notre-Dame bažnyčioje, kurioje jis tarnavo kaip smulkus dvasininkas. Tačiau jo kapas taip ir nebuvo rastas.

Švininiame karste esančio skeleto analizė atskleidė, kad tai maždaug 35 metų amžiaus vyras, kuris sirgo kaklo ir galvos kaulų tuberkulioze ir daug laiko praleisdavo balne.

Vėlesniais metais Du Bellay kentėjo nuo kurtumo ir alinančių galvos skausmų - šie simptomai sutampa su tyrėjų išvadomis. Taip pat žinoma, kad jis buvo nuolatinis raitelis, ypač mėgęs žirgais keliauti iš Paryžiaus į Romą.

Lieka klausimas, kodėl kūnas buvo ten, kur jis buvo, o ne šoninėje koplyčioje, kurioje jis buvo palaidotas.

Viena iš versijų yra ta, kad jis buvo perkeltas į naują vietą po to, kai praėjus keleriems metams po jo mirties, išleidus jo surinktus veikalus, jo vardas tapo žinomas.

Du Bellay vis dar mokomas prancūzų mokyklose, o keletas jo eilėraščių yra plačiai žinomi.

Garsiausias Heureux qui comme Ulysse (Laimingas tas, kuris kaip Odisėjas) yra apie nostalgiją vaikystės namams.