Pasak garsaus rusų ekonomisto ir opozicijos veikėjo Vladislavo Inozemcevo, atsakymas – praktiškai nieko. Su V. Inozemcevu Alfa.lt kalbėjosi apie tai, kaip brangiai kitoms valstybėms gali atsieiti ne tik konfrontacija, bet net ir draugystė su Kinija.
Maskva džiūgauja, kad Pekinas yra jos draugas ir partneris, tačiau, kinų požiūriu, ši partnerystė yra toli gražu ne lygiavertė. Kiek tvirtas ir grėsmingas iš tiesų yra Pekino ir Maskvos aljansas?
– Kaip apibūdinti Rusijos ir Kinijos santykius. Draugai, partneriai ar kažkas kita?
– Be abejonės, partneriai. Tačiau nelygiaverčiai partneriai, nes Rusija yra aiškiai „sėdusi“ ant kinų adatos. Lankantis Pekine ir bendraujant su kinų pareigūnais taip pat jaučiasi, kad jie visai nelaiko Rusijos lygiaverte partnere. Kinai puikiai supranta, kad yra daug stipresni, o Rusija labai nuo jų priklausoma.
– O Kremliuje tai supranta?
– Tikiuosi, kad taip. Kremlius laikosi aiškios strategijos niekada nekritikuoti Kinijos. Be to, kinų verslininkams neoficialiai sudaromos itin palankios sąlygos dirbti Rusijoje, ir tai pas mus niekam ne paslaptis.
Kinų verslai gali nebijoti valdžios arba teisėsaugos spaudimo – jie užima privilegijuotas pozicijas.
Visgi santykiai yra partneriški. Putinas gauna iš Kinijos tai, ko labiausiai trokšta, – pagarbaus elgesio ir lygiaverčių santykių regimybės. Kinija jam visa tai duoda.
Kinija taip pat remia prieš Vakarus nukreiptą Putino politiką. Taigi, šiuo atžvilgiu Kinija yra vertingas sąjungininkas Kremliui.
– Kokią ekonominę naudą gauna abi šalys ir kiek jos viena kitai šiuo atžvilgiu reikalingos?
– Rusijai Kinija yra daug reikalingesnė. Kažkada į Kiniją eksportavome pramonės produkciją ir ginkluotę, bet tie laikai baigėsi daugiau kaip prieš dešimtmetį. Šiandien Kinija gerokai pralenkė Rusiją tokiose srityse kaip kosmoso, karinės, komunikacijų ir kitos technologijos.
O štai naftos ir dujų į Kiniją eksportuojama daugiau nei į Europą. Taigi, kaip ir Europai, Pekinui Rusija yra žaliavų šaltinis. Rusija yra labai priklausoma nuo Kinijos – iš jos gauna technologijas, kurių negali įsigyti Vakaruose.
Tarkime, telefonijos sektoriuje Rusija yra beveik 100 proc. priklausoma nuo Kinijos. Daugelyje kitų sektorių priklausomybė siekia 70–80 proc. O ir plataus vartojimo technologinės prekės Rusijoje daugiausia taip pat yra kiniškos.
Tokio masto bendradarbiavimo Rusija negali atsisakyti. Kinai – ypač svarbūs partneriai.
– Jei santykiai pašlytų, Kinija turi spaudimo priemonių, o Rusija – ne?
– Vienareikšmiškai.
– Ar tiesa, kad Vladimiras Putinas jau daug metų perleidinėja Kinijai Rusijos teritorijas?
– Tai – tiesa, tačiau tai – visiškai neesminis klausimas. Triukšmo būta daug, bet Rusijai šie nedidelių teritorijų perdavimai neturi jokios reikšmės. Manau, kad Putinas tai darė sąmoningai, suprasdamas, kad Kinijai šis klausimas yra principinis, o Rusijai – ne.
Nuo Rusijos imperijos laikų kinai laiko rusus užkariautojais, užėmusiais dideles Kinijos teritorijas, ir nors formaliai sienos klausimai yra sureguliuoti, anaiptol ne visiems kinams atrodo, kad šios sienos yra teisingos. Todėl ir išeina, kad, perduodama kelias mažytes salas Kinijai, Rusija nieko nepraranda, o Kinija tuo labai patenkinta.
Kinams nuomojami dideli plotai Sibire, tačiau tai ne teritorinė, o greičiau aplinkosauginė problema, nes tuos plotus kinai išnaudoja tiesiog barbariškai.
– Vadinasi, kalbos, kad kinai kolonizavo ir faktiškai kontroliuoja Rusijos Tolimuosius Rytus – perdėtos?
– Kinija šiuo metu nerodo jokių ketinimų kolonizuoti Rusijos teritorijas ir tenkinasi iš jų gaunama ekonomine nauda. Rusijoje gyvena palyginti nedaug kinų. Na, jų gausumo įspūdis gali susidaryti apsilankius Blagoveščenske arba Chabarovske. Dauguma jų – prekiautojai. Jie atvažiuoja, dirba ir grįžta į Kiniją.
Taip, yra ūkininkų, kurie gyvena Rusijoje ir tuokiasi su rusėmis, kurias traukia savo darbštumu ir blaivybe. Visgi teiginiai, kad Tolimuosiuose Rytuose kinai sudaro daugumą, – mitas. Mes – rusai – mėgstame apokaliptines kalbas (juokiasi – aut. pastaba).
– Taigi, Rusija gauna politinę naudą, turėdama „didelį draugą“, bet ar ne per brangiai tai atsieina ekonomine prasme?
– Žinoma, ši draugystė kainuoja brangiai. Iš kitos pusės, Rusijai reikia kažkur pardavinėti naftą ir dujas, o alternatyvų ne itin daug. Labai gaila, kad kinai beatodairiškai kerta mūsų miškus, bet reikia pripažinti, kad Rusijos valdžia į tai žiūri labai panašiai.
Štai Baltarusija iš tiesų kainuoja daug, o iš Kinijos visgi gaunama daug naudos. Nesakyčiau, kad tai per brangiai atsieinantys santykiai.
– Neseniai vyko bendri kariniai mokymai. Ar Rusija ir Kinija – karinės sąjungininkės?
– Ši situacija – įdomi. Taip, lyg ir draugai, taip, abi šalys priklauso Šanchajaus saugumo organizacijai. Tačiau negaliu net įsivaizduoti, kur kinų ir rusų armijos galėtų veikti kartu. Galiausiai Kinija nepripažino nei Pietų Osetijos, nei Abchazijos. Ar Kinija galėtų paremti Rusijos invaziją į Ukrainą? Jokiu būdu!
O jei Kinija užpultų Taivaną? Rusija suteiktų karinę paramą? Taip pat ne. Tad Rusija ir Kinija nėra karinės sąjungininkės. Šiuo atžvilgiu jos viena kitai – niekas.
Net ir 2009 m. didžioji draugystės sutartis nenumato įsipareigojimo suteikti pagalbą, jei kuri iš šalių patirtų karinę agresiją. Sakyčiau, kad tas nuolatinis žvanginimas ginklais – didžiulė „pokazūcha“. Abi šalys tiesiog neturi kur paremti viena kitos kariuomenes.
Šis klausimas Vakaruose pernelyg sureikšminamas. Kai Vakarai diskutuoja, ar galima „atplėšti“ Rusiją nuo Kinijos, aš klausiu, o kam. Rusija ir Kinija viena kitos nesustiprina, o tik kelia nepagrįstą baimę Vakaruose.
Atsižvelgiant į Rusijos ekonomikos dydį ir karinį pajėgumą, tarptautinėje arenoje jos svoris yra perdėtas. Lygiai taip pat Rusijos ir Kinijos aljansas vertinamas daug rimčiau, nei yra vertas. Tai – pats didžiausias mitas apie menamą Rusijos užsienio politikos galybę.
– Kinijoje svarstoma patraukti Rusiją, kad padėtų „nubausti“ Lietuvą. Ką Rusija galėtų padaryti?
– Apie agresiją negali būti net kalbos. Ekonomikos srityje taip pat nelabai ką nuveiksi. Pavyzdžiui, Lietuva nepriklauso nuo rusiškų krovinių tranzito. Net nėra gausios rusų bendruomenės, kurią būtų galima išnaudoti, kaip Rusija tai daro Latvijoje.
Galų gale, ar Rusija imsis spausti Lietuvą dėl jūsų santykių su Taivanu? Šito tikrai niekada nebus. Lietuvos Vyriausybė sako, kad pernelyg nesibaimina santykių su Kinija pablogėjimo, ir yra visiškai teisi. Turėtumėte bendrą sieną – tuomet reikėtų pagalvoti atidžiau.
O dabar? Ką jums gali padaryti Kinija? Žinote, neseniai Naujoji Zelandija pagrasino Talibanui. Tai štai Naujoji Zelandija gali daugiau pakenkti talibams nei Kinija jums.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą