Tęsiasi kanadiečių kova už laisvę

„Vakaro žinios" susisiekė su tiesioginiu „Laisvės konvojaus" įvykių liudytoju, kuris išsamiai pakomentavo situaciją.

Protestuotojai, pirmą kartą pasiekę sostinę sausio 29 dieną, pastatė savo didelius vilkikus miesto gatvėse, pasistatė palapines ir kitokias laikinas buveines, paralyžiuodami Kanados sostinę. Meras Džimas Uotsonas (Jim Watson) paskelbė nepaprastąją padėtį, kuri esą „atspindi gyventojų saugumui rimtą pavojų ir grėsmę, kuriuos kelia vykstančios demonstracijos, ir akcentuoja, kad reikia paramos iš kitų jurisdikcijų ir valdžios lygių", sakoma savivaldybės pareiškime.

Dar tą pačią dieną Dž.Uotsonas apibūdino situaciją, kaip „visiškai nekontroliuojamą", ir pridūrė, kad protestuotojai „turi daug daugiau žmonių nei mes - policijos pareigūnų".

„Akivaizdu, kad skaičiumi esame pralenkti ir pralaimime šį mūšį, - sakė jis CFRA radijui. - Tai turi keistis; turime susigrąžinti savo miestą." Dž.Uotsonas pavadino sunkvežimių vairuotojus „nejautriais", nes jie ir toliau „leidžia garsinius signalus, sirenas, fejerverkus ir viską pavertė vakarėliu".

Sunkvežimių vairuotojų, supykusių dėl reikalavimų būti pasiskiepijus kertant JAV ir Kanados sieną, protestai ilgainiui peraugo į platesnį pasipriešinimą COVID-19 sveikatos apribojimams ir ministro pirmininko Džastino Trudo (Justin Trudeau) vyriausybei.

Vairuotojai ir jų rėmėjai tvirtina, kad protestai tęsis tol, kol bus panaikinti su COVID-19 susiję apribojimai.

Policija sekmadienį paskelbė apie naujas priemones, skirtas neleisti žmonėms padėti protestuotojams tęsti savo akciją. „Kiekvienas, bandantis protestuotojams atnešti materialinės paramos (kuro ir kt.), gali būti suimtas", - „Twitter" tinkle paskelbė policija ir pridūrė, kad sekmadienio vakarą suėmė kelis asmenis.

Panašūs, tik kiek mažesni protestai šeštadienį įvyko Toronte, Kvebeke ir Vinipege. Kvebeko miesto policija pranešė, kad apie 30 didelių sunkvežimių blokavo pagrindinę eismo arteriją ir gavo perspėjimą, kad jiems grės baudos, jei greitai nepasitrauks.

Vėliau sekmadienį policija „Twitter" tinkle parašė, kad visi sunkvežimiai išvyko, tačiau protesto organizatoriai pažadėjo po dviejų savaičių sugrįžti.

Šeštadienį vykusiame skubiame pasitarime su Otavos pareigūnais policijos viršininkas Peteris Slolis (Peter Sloly) skundėsi, kad trūksta išteklių, kurie padėtų įveikti tai, ką jis pavadino „apsiaustimi", ir paprašė pastiprinimo. Otavos policija netrukus gaus pastiprinimą - maždaug 250 Kanados karališkosios raitosios policijos - federalinių pajėgų - pareigūnų.

Policija sekmadienį pranešė nuo šeštadienio ryto išrašiusi apie 450 baudų už įvairius, dažniausiai nedidelius, pažeidimus, įskaitant per didelį triukšmą ir fejerverkų naudojimą, tačiau vienas sunkvežimis, kuris paaiškėjo esąs pavogtas, buvo konfiskuotas.

Policija taip pat pradėjo 97 tyrimus dėl galimų nusikalstamų veikų, sakoma pranešime. Be to, pasak pranešimo, policija „aktyviai bendradarbiauja su Kanados, JAV ir tarptautinėmis saugumo agentūromis, kad ištirtų elektroniniu paštu siunčiamus grasinimus valstybės pareigūnams".

Iš pirmų lūpų: Algis STATKEVIČIUS, 18 metų Kanadoje gyvenantis lietuvis:

Manęs daug kas klausia - kas gi vyksta toje Kanadoje. Atsakau - žmonės ima busti iš hipnozės.

Pastaruosius du savaitgalius praleidau Otavoje - Kanados sostinėje. Miestas nei didelis, nei mažas - jame milijonas gyventojų. Šalies parlamentas ir aplinkui išsidėstę pastatai, kurie vadinami „The Hill", sudaro įspūdingą architektūrinį ansamblį. Priešais parlamentą - didelė aikštė su amžinąja ugnimi ir miesto centras - „Downtown".

Jau daugiau nei savaitė miestas apgultyje. Šimtai vilkikų, traktorių ir jų vairuotojų stovi gatvėse ir nejuda. Dar šimtai jų - už miesto, nes netilpo; kai kuriuos policija iškrapštė, kad galėtų pravažiuoti pagalbos automobiliai ar gaisrinė. Aplink po truputį kuriasi laikini įtvirtinimai - virtuvės, palapinės, kuro saugyklos, net ledo ritulio ir vaikų žaidimo aikštelės. Kaip miestas mieste. Lauke dieną vidutiniškai -13 laipsnių šalčio, naktį - 20 ir šalčiau.

Pastaruosius du savaitgalius su klevo lapo vėliava ant peties praleidau šitame šaršale. Šaršalas tikrąja to žodžio prasme. Centre - scena, kur netyla kalbos ir lozungai, tai vienur, tai kitur atsirandančios generatorių maitinamos stacionarios ir „vaikštančios" diskotekos. Linksmiausia vieta - Kent ir Slater gatvių sankryža, kur eismo reguliatorius atlieka ir dirigento vaidmenį. Orkestras - aplink stovintys vilkikai ir automobiliai su įvairaus tono ir garsumo, tarp jų ir traukinių sirenomis. Miestas kaukia. Sunkvežimiai dreba, tvoskia dyzelio dūmai. Bet tai ne tas dyzelio kvapas, kuris dvokia, man jis kvepia laisve.

Kanadiečiams atsibodo suvaržymai. Įgriso. Kanada per dvejus pandemijos metus po truputį iš tylios ir pirmaujančios demokratijos pavirto kovidokratine premjero Dž.Trudo diktatūra. Valdžia taip apsvaigo nuo visokiausių „mandatų", taisyklių ir karantinų įvedinėjimo, kad net ėmei nesuprasti, kas kur galima ir kas kur negalima. Kvebekas visai „nušoko nuo proto" - sugalvojo nevakcinuotųjų mokestį, buvo įvedę komendanto valandą...

Kalbėjau su vairuotojais - atvykę iš įvairių Kanados vietų, jie čia stovės ilgai, nes neturi ką prarasti. Tiek, kiek reiks.

Jiems neleidžia dirbti, nepasiskiepijęs žmogus dabar net išvykti iš šalies negali. Vienas vairuotojas man sakė, kad jam svarbiausia - kad žmonės laisvę iš čia išsivežtų namo. Žmonės nusiima kaukes.

Kol kas nedrąsiai, apsidairydami, ar niekas nemato, lyg už kampo stovėtų KGB kaukių skyriaus priežiūros darbuotojas.

Tik kad KGB Kanadoje niekada nebuvo. Ir iš už kampo niekas čia neseka. Kanados laisvių ir žmogaus teisių chartijos, kuri yra pagrindinė Konstitucijos dalis, dar niekas nepanaikino.

Mano akimis šį savaitgalį proteste dalyvavo 200-300 tūkst. žmonių. Žmonės įvairūs - daugiausia vidurinės klasės atstovai, daug kas atvyko su šeimomis, buvo nemažai prancūzakalbio jaunimo iš Kvebeko. Išėjo ir neįkyrūs Dievo žodį skelbiantieji, mačiau ir sunkiai judančių pagyvenusių žmonių.

Jūra vėliavų: Kanados - su klevo lapu, mėlynų Kvebeko - su keturiomis lelijomis kampuose. Žmonės atvažiavo kaip į šventę - vieni kitiems šypsojosi, spaudė rankas, dalijo apsikabinimus, visą laiką jautei akių kontaktą, žmonės jau nebėgo vienas nuo kito į kitą gatvės pusę, kaip buvo pripratinti.

Nes, ir norėdamas, nuo tokios žmonių gausybės nebūtum niekur pabėgęs.

Puiki pozityvi atmosfera. Gyvendamas Kanadoje per visus 18 metų tokios vienybės nebuvau matęs.

Taip, Otava dabar panaši į mūšio lauką. Tikrąja prasme. Miesto policijos šefas aimanavo, kad nesusitvarkys, bet susitvarkė.

Buvo keletas incidentų, prie mano akių policininkai iš jaunimėlio atėmė atvirai geriamą alų ir išpylė, bet iš esmės policija vykdė nesikišimo, stebėjimo ir greito reagavimo taktiką.

Nes mūšis ne tarp policijos ir protestuotojų.

Mūšis tarp eilinių žmonių ir valdžios persistengimo. Kanadiečiai nepratę prie smurto. Jo ir nebuvo.

Kanados valdžia, ypač premjeras Dž.Trudo, - kampe. Kaip prispausta širšė, išleidusi geluonį, leidžia visus savo nuodus. Mokesčių mokėtojų išlaikomas nacionalinis transliuotojas CBC stengiasi visaip juodinti protestuotojus.

Buvo užblokuoti 10 milijonų dolerių iš „gofundme" platformos, pradžioje netgi „paleido antį" neva organizatoriai juos pavogė ir su tais pinigais pabėgo.

Prieš savaitgalį „kažkas" staiga išrezervavo visus viešbučius, kai kurie viešbučiai atšaukinėjo rezervacijas, kad atvykstantiems palaikyti protesto nebūtų kur nakvoti.

Organizatoriams žada kelti bylas už triukšmą, mieste net paskelbė nepaprastąją padėtį.

Policija bando užkirsti tiekimo kelius fronte stovintiems sunkvežimiams, kuriems naktimis vis kažkas tyliai papildo bakus dyzelinu.

Tuo metu sunkvežimių evakuatorių firmos pareiškė: „mes sergam kovidu, nutempinėt nieko nežadam ir nenorim". Solidarumas yra jėga.

Dž.Trudo, pridėjęs kelnes, tyli. Pasislėpė ir pasiskelbė, kad susirgo kovidu. Apšaukė protestuotojus marginalais, rasistais, mažuma su nepriimtinu požiūriu ir sakė su jais nekalbėsiąs.

Tuo metu konservatorių lyderis Pjeras Pualievras (Pierre Poilievre), labai palaikantis protestuotojus, jau pasiskelbė, kad sieks premjero posto.

Tokia demokratijos kaina Kanadoje. Kažkuo primena Lietuvą 1989-1990 metais. Tada buvau paauglys, bet laisvės dvasią labai gerai atsimenu.