Pasak medžiagos autorių, laikas nėra Rusijos prezidento pusėje. Pavyzdžiui, net ir dalinė mobilizacija turi savų niuansų.
"Rezervistų nereikia mokyti tiksliai šaudyti, tačiau juos vis tiek reikia mokyti, kaip elgtis su nauja įranga ir vietos sąlygomis.
Jei jie bus dislokuoti per anksti, jų žus daugybė.
Juos būtų galima įterpti į esamus išsekusius padalinius.
Dėl to Rusijai būtų lengviau ginti savo sienas, nors ji galbūt ir nesiims naujų puolimo veiksmų", - rašė žurnalistai.
Praeis keli mėnesiai, kol Putino "dalinė mobilizacija" pakeis padėtį vietoje.
Tai suteikia Ukrainai galimybę, rašoma straipsnyje.
Vakarų sąjungininkai turėtų padidinti ginklų, įskaitant ilgesnio nuotolio raketas, tiekimą.
Vakarų ginklai neturėtų būti naudojami pačiai Rusijai pulti, tačiau smūgiai Ukrainos teritorijoje, kurią Rusija ketina neteisėtai aneksuoti, neturėtų būti draudžiami.
"Vakarai taip pat turėtų apmokyti daugiau Ukrainos karių.
Yra daug labai motyvuotų potencialių gynėjų, tačiau kol kas tik Didžioji Britanija siūlo pagrindinį mokymą dideliam skaičiui žmonių.
Kitos NATO narės turėtų nedelsdamos įsikišti, galbūt paskirstydamos darbus taip, kad viena sąjungininkė sutelktų dėmesį į oro gynybą, kita - į artileriją ir t. t.
Kuo daugiau savo žemių Ukraina atgaus iki atvykstant Rusijos pastiprinimui, tuo stipresnės bus jos pozicijos", - aiškina analitikai.
Dabar V. Putinas tikisi, kad Vakarų šalys, kurioms trūksta drąsos remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu, sumažins ginklų tiekimą ir privers Ukrainą sutikti su Rusijos "taikos sudarymo" versija.
"Putinas bando parodyti jėgą, nes yra nusilpęs ir Rusijos žmonės tai jaučia.
Ukraina turi išlaikyti pagreitį mūšio lauke.
Taika ateis tada, kai Rusijos piliečiai supras, kad Putinas pralaimi ir negali laimėti", - pabrėžiama leidinyje.
Rusijos branduolinės grėsmės
"Referendumų" okupuotose teritorijose išvakarėse V. Putinas savo kreipimesi į tautą pagrasino pasauliui branduoliniu smūgiu, jei bus "kėsinamasi" į aneksuotas teritorijas.
Pagal Rusijos doktriną Kremlius gali panaudoti branduolinius ginklus tik tada, kai mato grėsmę savo šalies egzistencijai.
Rusijos branduolinis šantažas sustiprėjo po didelio karinio pralaimėjimo Charkovo regione, kai Maskvai teko skubiai ieškoti papildomų pajėgų okupuotoms sienoms ginti, vykdant dalinę mobilizaciją.
Rugsėjo 23 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusijos vadovybę dėl "skaudžių pasekmių", jei Maskva panaudos masinio naikinimo ginklus.
"Jie žino, kad pasekmės bus skaudžios. Nenurodysiu, kaip reaguosime. Tai priklauso nuo to, kokius masinio naikinimo ginklus jie gali panaudoti.
Siunčiame šias žinutes ir aiškiai nurodome, kad tai neįmanoma", - pabrėžė J. Stoltenbergas interviu CNN.
Taip pat skaitykite
