Tokių incidentų išvengti neįmanoma: ekspertas paaiškino, kodėl raketa praskrido virš Lenkijos

Analitiko teigimu, norint perimti iki 1000 km/h greičiu skriejančią raketą, jos aptikimo vietoje turi būti antžeminė oro gynybos sistema.

O jų yra per mažai, kad padengtų visą Lenkijos teritoriją.

Ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė patvirtino, kad anksti ryte virš Lenkijos praskrido neatpažintas oro objektas, tikriausiai sparnuotoji raketa, ir buvo stebimas radarų sistemų, kol nutrūko kontaktas.

Aptariama vietovė yra Przewodovo apylinkės - būtent šiame kaime prieš metus sprogo iš užsienio atskridusi raketa.

J. Palovskis pažymi, kad incidentas iš karto sukėlė viešą diskusiją, kurioje situacija buvo lyginama su panašiomis situacijomis prie Przewodovo ir Bydgoščiaus.

Tuo pat metu daugelis komentatorių suabejojo Lenkijos priešlėktuvinės gynybos sistemos veiksmingumu.

Kodėl sunku perimti raketą

Tuo tarpu tokių incidentų gali nutikti nuolat, o visiškai apsaugoti oro erdvę tiesiog neįmanoma.

Apžvalgininkas pažymi, kad dėl Žemės kreivumo žemai skrendančių taikinių, pavyzdžiui, sparnuotųjų raketų, aptikimo atstumas antžeminiais radarais, esant palankioms sąlygoms, yra 30-50 km.

"Taigi, jei tokia raketa skrenda 800-1000 km/h greičiu, reaguoti lieka labai mažai laiko - kelios minutės.

Praktiškai toje vietoje, kur skrenda raketa, turi būti antžeminis priešlėktuvinis įrenginys, o jų visada yra per mažai, kad būtų galima padengti visą šalies teritoriją", - aiškino Palovskis.

Kalbant apie naikintuvus, kurie galėtų perimti raketą, jiems paprasčiausiai neužtenka laiko pakilti ir įvykdyti savo kovinę užduotį.

Yra ir dar viena detalė. Prieš lėktuvui pataikant į taikinį, turi būti užmegztas vizualinis kontaktas.

"Vis dar galioja taisyklės dėl vizualaus taikinių nustatymo - ir tam yra rimtų priežasčių, nes visada yra galimybė, pavyzdžiui, dėl techninių priežasčių kontaktą praradusiam Ukrainos lėktuvui prasiskverbti į Lenkijos teritoriją", - pridūrė Palovskis.

Jo nuomone, geriausia išeitis tokioje situacijoje yra tarnybiniai orlaiviai, kurie gali greitai persikelti į bet kurį tašką ir perimti taikinius, tačiau ilgalaikiam patruliavimui reikia daug transporto priemonių ir degalų papildymo lėktuvų, be kurių nuolatinis budėjimas neįmanomas.

Nors tokie patruliavimai jau buvo vykdomi pirmosiomis Rusijos ir Ukrainos karo dienomis.

Alternatyvi galimybė

Taip pat yra galimybė stebėti oro erdvę pasitelkiant oro balionus.

Nuo 2017 m. taip pat planuojama statyti tokius aparatus su radarais. Tačiau paraiška šiai sistemai įsigyti išsiųsta tik 2023 m. gegužę, o pirmasis juos naudojantis radiotechninis batalionas turėtų būti suformuotas 2026 m.

Kalbant apie antžeminę oro gynybą, Lenkija dar tik pradeda kurti integruotą antžeminę oro gynybos sistemą trumpojo nuotolio spektre.

Be to, vykdydama Mažojo Narevo programą, Lenkijos pusė užsakė 22 SAM sistemas "Pilica+", kurios dengs svarbiausius šalies infrastruktūros objektus.

Priminsime, kad Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė pranešė, jog gruodžio 29 d. rytą į Lenkijos Respublikos oro erdvę iš sienos su Ukraina pusės įskrido neatpažintas oro objektas.

Žiniasklaida pridūrė, kad vietos gyventojai girdėjo stiprų triukšmą ir švilpimą.