Smurtas Švedijoje

Tolerancija migrantams ilgus metus garsėjusi Švedija vis labiau klimpsta į neramumų ir nusikaltimų liūną

Švedijos ministras pirmininkas pranešė, kad pasikvietė kariuomenės vadovą aptarti, kaip ginkluotosios pajėgos galėtų padėti policijai kovoti su precedento neturinčia nusikalstamumo banga, kuri sukrėtė šalį beveik kasdien rengiamais susišaudymais ir sprogdinimais, - skelbia abcnews.go.com.

Tolerancija migrantams ilgus metus garsėjusi Švedija vis labiau klimpsta į neramumų ir nusikaltimų liūną.

Policija sunkiai tramdo susišaudymus ir sprogdinimus, kuriuos inicijuoja migrantai, tačiau žada, kad padedama kariuomenės ims situacijos kontrolę į savo rankas.

O dėl dviejų švedų nužudymo Briuselyje, paaiškėjus, kad Belgijos teisėsauga laiku nedeportavo nusikaltėlio, atsistatydino Belgijos teisingumo ministras.

Kariuomenės įtraukimas į kovą su nusikalstamumu būtų labai neįprastas žingsnis Švedijoje, pabrėžiantis gaujų smurto, kuris šį mėnesį visoje šalyje nusinešė tuziną gyvybių, įskaitant paauglių ir nekaltų praeivių gyvybes, sunkumą.

Ministras Pirmininkas Ulfas Kristerssonas sakė, kad susitiks su vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu ir nacionaliniu policijos komisaru, kad ištirtų, "kaip ginkluotosios pajėgos gali padėti policijai kovoti su nusikalstamomis gaujomis".

Iš karto nebuvo aišku, kokiu būdu kariuomenė įsitrauks į šią veiklą, tačiau ankstesniuose pasiūlymuose buvo siūloma, kad kariai perimtų iš policijos apsaugos pareigas ir taip atlaisvintų daugiau išteklių kovai su nusikalstamumu.

"Švedija dar niekada nėra mačiusi nieko panašaus", - sakė Kristerssonas per televiziją transliuojamoje kalboje tautai. "Jokia kita Europos šalis nieko panašaus nemato".

Švedija jau daug metų kovoja su gaujų smurtu, tačiau rugsėjį įvykęs šaudynių ir sprogdinimų antplūdis buvo išskirtinis. 

Naktį per atskirus išpuolius, kurie, kaip įtariama, buvo susiję su nusikalstamomis gaujomis, dažnai verbuojančiomis paauglius iš socialiai pažeidžiamų imigrantų rajonų, kad šie įvykdytų išpuolius, žuvo trys žmonės.

Viena iš aukų - dvidešimtmetė moteris, žuvusi per sprogimą Upsaloje, į šiaurę nuo Stokholmo.

Švedijos žiniasklaida teigė, kad ji greičiausiai nebuvo numatytas išpuolio taikinys.

Laikraštis "Dagens Nyheter" teigė, kad vėlai trečiadienį per šaudymą prie sporto komplekso Stokholmo pakraštyje žuvo 18-metis reperis.

Praėjusiais metais Švedijoje per šaudynes žuvo daugiau kaip 60 žmonių - tai didžiausias užfiksuotas skaičius.

Šie metai bus tokie patys arba dar blogesni.

Švedijos žiniasklaida naujausią smurto protrūkį sieja su nesutarimais tarp konkuruojančių nusikalstamos grupuotės, vadinamos "Fokstroto" tinklu, grupuočių.

Šios savaitės pradžioje du galingi sprogimai nugriaudėjo centrinėje Švedijoje, sužeisdami mažiausiai tris žmones ir apgadindami pastatus.

Praėjusiais metais į valdžią atėjusi Kristersono centro dešiniųjų vyriausybė pažadėjo griežtai kovoti su nusikalstamumu, tačiau iki šiol nesugebėjo sustabdyti smurto.

Vyriausybė ir kairioji opozicija apsikeitė kaltinimais, kas kaltas dėl susidariusios padėties.

Opozicija teigia, kad vyriausybė padarė šalį mažiau saugią, o Kristerssonas kaltę suverčia "neatsakingai migracijos politikai ir nesėkmingai integracijai", vykdytai ankstesnės vyriausybės.

Švedija kartu su Vokietija ilgą laiką išsiskyrė Europoje liberalia imigracijos politika ir šimtus tūkstančių prieglobsčio prašytojų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimu.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Vėliau Švedija smarkiai apribojo migracijos mastą, motyvuodama didėjančiu nusikalstamumu ir kitomis socialinėmis problemomis.

Kristerssonas sakė, kad praėjusią savaitę susitiko su Niujorko meru Eriku Adamsu, kad pasimokytų iš šio miesto pastangų kovoti su nusikalstamumu, įskaitant stebėjimo metodus ir ginklų aptikimo sistemas.

Ministras Pirmininkas sakė, kad vyriausybė peržiūri Švedijos baudžiamąjį kodeksą, kad policijai būtų suteikta daugiau galių, nusikaltėliams - ilgesnės bausmės, o liudytojams - geresnė apsauga.

"Švedijos įstatymai nėra pritaikyti gaujų karams ir vaikams kareiviams", - sakė Kristerssonas.

Organizatorių nuotr.

Kenčia patys švedai

Nuosaikiųjų, krikščionių demokratų ir liberalų vyriausybė pradėjo imtis migracijos politikos griežtinimo. Darbo leidimą Švedijoje dabar gali gauti žmogus, kuris per mėnesį gauna 80 procentų vidutinio šalies atlyginimo. Anksčiau ta kartelė buvo perpus mažesnė.

Laipsniškai atsisakoma pagreitintos leidimo dirbti procedūros. Tačiau problemos tęsiasi: tarp migrantų atsiranda visokio plauko veikėjų. Pavyzdžiui, vieni degina Koraną, o kiti – protestuoja prieš šio Šventojo rašto deginimą.

Švedijos vyriausybė sako negalinti varžyti žodžio laisvės, o kenčia švedai. Po šaudynių Briuselyje, kai islamistas nušovė du švedus, kilo grėsmė, kad švedai saugūs negali jaustis niekur.

Juo labiau, kad atvirumo migrantams politiką deklaruojančios Vakarų Europos valstybės nebepajėgia sutrukdyti gyventi nusikaltėliams ir jiems leidžia daryti, ką tik geidžia. 

Švedus nušovęs tunisietis, pasirodo, Briuselyje nelegaliai gyveno jau ketverius metus. Paaiškėjo, kad Tunisas teikė vyro ekstradicijos prašymą, o Belgija į jį nereagavo.

„Kompetentingas magistratas nesiėmė veiksmų dėl šio ekstradicijos prašymo, jis liko neišnagrinėtas.

Tai yra individuali klaida, tai rimta klaida, tai nepriimtina klaida. Tai klaida su dramatiškomis pasekmėmis.

Perdaviau šią informaciją Ministrui Pirmininkui ir informavau, kad atsistatydinu iš teisingumo ministro pareigų“, – sako Belgijos teisingumo ministras Vincent Van Quickrnborne.

Sudėtingėjanti situacija jau budina Europos šalis. Pavyzdžiui, Slovėnija sustiprino sienų su Kroatija ir Vengrija kontrolę.

Pasienio pareigūnai atvykstančiuosius atidžiau tikrina ir Italijoje bei Vokietijoje. Tačiau kol kas ryžtingesnių sprendimų nepriimta.

Organizatorių nuotr.

Janas M. Olsenas

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder