Turkija vis dar muistosi dėl skandinavų

Švedijos ir Suomijos ambasadoriai vakar oficialiai įteikė savo prašymus dėl narystės NATO aljanso generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.

Paskatintos Rusijos pradėto karo Ukrainoje abi Šiaurės Europos šalys užbaigė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką.

„Šiandien jūsų pateikti prašymai yra istorinis žingsnis. Dabar sąjungininkai svarstys tolesnius žingsnius jūsų kelyje į NATO", - sakė J.Stoltenbergas, NATO būstinėje priėmęs Suomijos ir Švedijos ambasadorių pateiktas paraiškas.

Švedijos ir Suomijos NATO narystės siekis gali būti reikšmingiausia NATO plėtra per pastaruosius dešimtmečius, dvigubai pailginanti sieną su Rusija, o šios vadovas Vladimiras Putinas įspėjo, kad tai gali sukelti Maskvos atsaką.

Šiems narystės siekiams priešinasi NATO narė Turkija, pagrasinusi blokuoti Šiaurės šalių paraiškas prieš tai jas pavadinusi Ankarai priešiškų ginkluotų grupuočių prieglobsčiu.

„Reikia atsižvelgti į visų sąjungininkių saugumo interesus, todėl esame pasiryžę išnagrinėti visus klausimus ir greitai padaryti išvadas, - sakė J.Stoltenbergas. - Visos sąjungininkės sutaria dėl NATO plėtros svarbos.

Visi sutinkame, kad turime būti vieningi, kad tai yra istorinis momentas, kuriuo turime pasinaudoti."

Helsinkis, Stokholmas ir kitos Vakarų sąjungininkės tebėra optimistiškai nusiteikusios, kad joms pavyks įveikti Turkijos prieštaravimus.

Tikimasi, kad trečiadienį NATO ambasadoriai aptars paraiškas ir galbūt uždegs žalią šviesą oficialių derybų su abiem šalimis pradžiai.

Kelios NATO sąjungininkės, visų pirma Jungtinė Karalystė, pasiūlė Suomijai ir Švedijai saugumo garantijas paraiškų svarstymo laikotarpiu, kol joms dar netaikomas Aljanso savitarpio gynybos paktas.

„Per pastarąsias kelias dienas matėme daug sąjungininkių pareiškimų, kuriais jos įsipareigojo užtikrinti Suomijos ir Švedijos saugumą. NATO dabar akylai stebi Baltijos jūros regioną, o NATO ir sąjungininkių pajėgos ir toliau prisitaikys pagal poreikį", - sakė J.Stoltenbergas.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), pagrasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, vakar paragino Aljanso nares „gerbti" Ankaros susirūpinimą dėl dviejų šalių, kurias Turkija kaltina globojant teroristus.

„Vienintelis mūsų lūkestis iš NATO sąjungininkių yra (...) pirmiausia suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti", - savo partijos įstatymų leidėjams parlamente sakė R.T.Erdoganas.

R.T.Erdoganas prieš tai apkaltino Stokholmą, suteikus saugų prieglobstį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės laiko teroristine grupuote, nariams.

„Prašėme išduoti 30 teroristų, bet jie atsisakė tai padaryti", - sakė jis. „Negalite siųsti mums atgal teroristų ir tada prašyti mūsų paramos jūsų narystei NATO. (...)

Negalime pasakyti „taip", kad iš šios organizacijos būtų atimtas saugumas", - pridūrė jis.

Švedija nuo 2019 m. taip pat taiko ginklų pardavimo Turkijai embargą dėl Ankaros invazijos į Siriją.

„Jautriai reaguojame į savo sienų apsaugą nuo teroristinių organizacijų atakų", - sakė R.T.Erdoganas, paraginęs NATO sąjungininkes paremti Turkijos „teisėtas" operacijas Sirijoje arba bent jau nestoti joms skersai kelio.

Turkijos lyderis sakė, kad jam nerūpi Švedijos ar Suomijos delegacijų prašymas atvykti į Ankarą konsultacijoms.

Respublika.lt

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder