Turkijai neslepiant pykčio dėl Gazos, šalis dar labiau tolsta nuo ES

Po kruvino spalio 7 d. „Hamas“ teroristų surengto išpuolio Izraeliui pradėjus be atvangos bombarduoti Gazą, R. Erdoganas iš pradžių siekė, kad Turkija imtųsi tarpininko vaidmens.

Tačiau atrodo, kad praėjusį mėnesį šis noras išgaravo, o Turkijos lyderis ėmė vaizduoti „Hamas“ ne kaip teroristinę grupuotę, bet kaip „išlaisvintojus” arba „modžahedus“, kovojančius už savo žemę.

Formaliai Turkija yra kandidatė ilgainiui tapti ES nare ir, nors tai turbūt įvyks negreitai, Briuselis visgi pageidautų, kad Ankara palaikytų jo poziciją, o ne jai prieštarautų.

„Prezidento kalbos čia Briuselyje priimamos nekaip. Visuomet norime, kad Turkija su mumis laikytųsi vieningos užsienio politikos“, – sakė prisistatyti nepanoręs ES pareigūnas.

Civilių aukų skaičiui Gazoje augant, R. Erdoganas, pats būdamas pamaldžiu musulmonu ir karštu palestiniečių teisių gynėju, ėmė dar griežčiau kritikuoti Izraelį, kaltindamas jį karo nusikaltimais. Be to, Turkija atšaukė savo ambasadorių Tel Avive.

Jis vadovavo mitingui, kurį jo valdančioji partija Stambule surengė Turkijos respublikos šimtmečio sukakties minėjimo spalio 29 d. išvakarėse.

„Trečiadienį paskelbtame savo pranešime apie valstybių kandidačių padarytą pažangą vykdant narystės ES kriterijus ES nurodė, kad Turkijos vienašališka užsienio politika toliau nedera su bloko prioritetais.“

„Kuo toliau, tuo sudėtingiau“

Pranešime teigiama, kad Ankaros politika atitinka vos 10 proc. ES užsienio ir saugumo politikos nuostatų. 2022 m. šis rodiklis siekė 8 proc.

„Jos retorika, palaikanti teroristinę grupuotę „Hamas“ po jos įvykdytų išpuolių prieš Izraelį... visiškai prieštarauja ES nuostatoms“, – toliau sakoma pranešime.

Analitikai baiminasi, kad, po gegužę įvykusio perrinkimo, dėl R. Erdogano pozicijos Izraelio ir Gazos atžvilgiu gali nukentėti jo diplomatiniai santykiai su Vakarais.

„R. Erdogano pozicija dėl Izraelio ir Gazos didina įtampą Turkijos santykiuose su Vakarais, kurią ir taip sukelia jau ilgą laiką išsiskiriančios nuomonės įvairiais klausimais, įskaitant narystę ES“, – sakė vyresnysis Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos analitikas Hamishas Kinnearas iš rizikos tyrimų bendrovės „Verisk Maplecroft“.

Turkijos ir ES santykiai pateko į aklavietę dar tada, kai 2005 m. buvo pradėtos derybos dėl narystės ES.

ES pareigūnų teigimu, pradinis entuziazmas išgaravo ir buvo stebimas ženklus atotrūkis nuo Vakarų vertybių bei politinės valios įgyvendinti reformas stoka.

Dėl karo Gazoje ir taip sudėtingi santykiai tampa dar sudėtingesni.

„Gazoje prasidėjus karui, daugelis manėme, kad Turkija geranoriškai stengsis tarpininkauti ir siekti išsklaidyti įtampą regione,“ – sakė dar vienas ES pareigūnas.

„Pasiklydusi istorijoje“

„Pamatę, kokį reikšmingą vaidmenį Turkija vaidino užtikrinant, kad Juodąja jūra vėl vyktų grūdų eksportas (iš Ukrainos), turėjome daug vilčių“, – pridūrė pareigūnas, kalbėdamas apie Ankaros vaidmenį mėginant pažaboti Rusijos pastangas blokuoti eksportą iš Ukrainos.

Išgirdus R. Erdogano retoriką Gazos atžvilgiu, šios viltys sudužo į šipulius.

„Europa turi palaikyti santykius su Turkija, bet kuo toliau, tuo tai darosi sudėtingiau“, – sakė vienas iš Europos pareigūnų.

Už santykius su Turkija atsakingas Europos Parlamento narys Nacho Sanchezas Amoras sakė, kad R. Erdogano palankumas „Hamas“ neliko nepastebėtas.

„Jei vaizduojate „Hamas“ kaip kovotojus už laisvę, kiti ims manyti, kad ir PKK kovoja už laisvę, todėl kils problemų“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas uždraustą Kurdistano darbininkų partiją, kurią ir Turkija, ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko teroristine grupuote.

Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienio vakare išplatino pareiškimą, kuriuo jis į ES pranešimą atsakė teigdamas, kad „Mūsų šalies poziciją „Hamas“ ir Izraelio karo atžvilgiu kaip nesuderinamą su ES kritikuojančiame dokumente esantį vertinimą mes priimame kaip komplimentą“.

„Turėtume priminti ES, kuri yra pasiklydusi istorijoje, kad visuotinėmis vertybėmis, tarptautine teise ir humanitariniais principais grindžiamos politikos nuostatos turėtų galioti ne tik Ukrainai ar kitiems Europos regionams, bet ir visame pasaulyje, įskaitant Vidurio Rytus“, – taip pat sakome pareiškime.

R. Erdogano kritika Izraelio atžvilgiui nėra naujiena, tačiau užsienio politikos ekspertas Serkanas Demirtasas sakė, kad karas Gazoje šiandien „parodo, kad abiejų šalių geopolitiniai skirtumai palaipsniui gilėja“.