Turkmėnija neplanuoja prijungti Rusijos prie dujotiekio, kuriuo dujos tiekiamos į Kiniją, pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerija.
Maskvos teiginiai apie "dujų sąjungos", į kurią Kremlius pakvietė Kazachstaną ir Uzbekistaną, plėtrą kelia klausimų ir tiesiogiai veikia Turkmėnijos interesus, sakoma ministerijos pranešime.
Turkmėnistanas, Kazachstanas ir Uzbekistanas jau dabar kartu tiekia dujas Kinijai - valstybinės bendrovės "Turkmengaz" ir Kinijos CNPC nutiestu dujotiekiu.
Iš 55 mlrd. kubinių metrų per metus Turkmėnijos dujos sudaro 40 mlrd. kubinių metrų, likusią dalį tiekia Uzbekistanas ir Kazachstanas.
"Dabartinėje Kinijai tiekiamų dujų kiekio paskirstymo schemoje nėra planų plėsti Turkmėnijos ir Kinijos dujotiekio projektą", - pabrėžė Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija priduria, kad bet kokie schemų ir tiekimo apimčių pakeitimai turėtų būti suderinti su Ašchabadu, tačiau tokių derybų dar nebuvo.
Rusija planavo tiekti daugiau dujų Kazachstanui ir Uzbekistanui, o šiose šalyse susidariusį dujų perteklių siųsti į Kiniją.
Kinijos rinka labai reikalinga "Gazprom", kuris pernai į užsienį pardavė mažiausiai dujų nuo paskutiniųjų SSRS gyvavimo metų (100 mlrd. kubinių metrų), o šiemet, kaip prognozuoja Rusijos Federacijos Valstybės taryba, eksportuos perpus mažiau. 50 mlrd. kubinių metrų metinio eksporto bus antirekordas Rusijai nuo Leonido Brežnevo laikų.
2022 m. Kinija importuoja 35 mlrd. kubinių metrų dujų iš Turkmėnistano trimis esamais dujotiekiais ir už jas moka 10,3 mlrd. dolerių. 2019 m. pradėtu tiesti Rusijos dujotiekiu "Siberia Power" tiekimas sudarė 16 mlrd. kubinių metrų ir kainavo 2,5 karto mažiau - apie 4 mlrd. dolerių.
Nutraukusi dujų tiekimą Europos šalims 2022 m. antrąjį pusmetį, "Gazprom" patyrė 1,3 trilijono rublių nuostolį, o mokesčiams į biudžetą sumokėti turėjo išleisti pusę savo grynųjų pinigų atsargų - 1 trilijoną iš 2 trilijonų rublių.
Kinija šiemet nupirks 22 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų - 7 kartus mažiau nei ES importavo prieš karą.
Bandymas susitarti dėl tiekimo padidinimo iki 100 mlrd. kubinių metrų per metus ir dujotiekio "Power of Siberia-2" statybos žlugo.
Kovo mėnesį Maskvoje vykusiose derybose su Vladimiru Putinu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nepritarė ilgai lauktai dujų sutarčiai, dėl kurios, Rusijos prezidento teigimu, buvo beveik susitarta.
Po dviejų mėnesių Pekinas pritarė naujo dujotiekio iš Turkmėnistano statybai.
Nors Turkmėnijos dujos Kinijai kainuoja 30 proc. brangiau nei rusiškos ir derybos su Ašchabadu dėl nuolaidos nepavyko, Kinija patvirtino D linijos projektą, pagal kurį iš Turkmėnijos bus importuojama 30 mlrd. kubinių metrų per metus.
THE MOSCOW TIMES
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą